- Eglė Leonovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dainius Jurevičius
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
25 metų darbo patirtį sukaupęs chirurgas Dainius Jurevičius namuose skalpelį keičia į drožinėjimo peilį: jo rankose mažiausia pliauskelė virsta dekoratyvia lėkšte, dėžute, o medžio gumbas – unikalaus grožio vaza. "Kol padarau, išlieju daug prakaito, bet rezultatas atperka pastangas: medis vėl kaip gyvas!" – sako sielos atgaivą drožinėjime atradęs medikas.
Nuo lėkščių iki papuošalų
"Visi drožiniai man brangūs kaip savi vaikai, todėl nestoviu mugėse ir nepardavinėju savo darbų. Dovanoju juos ir tik tiems, kuriems patinka medžio spindesys, kurie šiuos dirbinius brangina", – sako D.Jurevičius.
Jo namų sienas puošia dekoratyvios lėkštės, paveikslai, prieverpstės, lentynose ir lentynėlėse – dėžutės, žvakidės, taurės, vazelės ir vazos, svetainės palubėje – šviestuvas, koridoriuje – iš medžio gumbo ir elnio rago sumeistrauta kabykla, per šventes ant Velykų stalo puikuojasi originalūs drožti margučiai, o per Kalėdas ant eglutės supasi mediniai žaisliukai. Savo žmoną Aušrą Dainius džiugina paties išdrožtomis segėmis. Jam sekasi viskas – tiek meniški interjero akcentai, tiek buityje naudingi daiktai.
Dainiaus uošvė jau žino, kad žiemai nupirktas malkas pirma žentui reikia parodyti – jis atrenka, kurias bus galima kūrenti, o kurios tinkamos menams kurti.
"Bute nėra vietos – čia tik dalis mano darbų, kuriuos sukūriau po vedybų. Iki vestuvių drožti darbai likę pas mamą Vilkaviškyje, o kiek jų išdovanota... – šypsosi Dainius, nedrįstantis vadintis menininku. – Kiekvienas mano dirbinys – autorinis, vienetinis, vadinasi – menas, o aš, nors ir baigiau Marijampolės dailės mokyklą, gražiai piešti nemoku – tenka pavargti, kol ištobulinu drožinio eskizą."
D.Jurevičiaus kūriniai pasižymi precizišku kruopštumu, tikslumu, neperkrauti detalėmis, bet iškalbingi: juose susipynę tautiniai motyvai ir keltiški simboliai, augaliniai raštai ir santūri geometrija.
Geros nuotaikos vitaminas
"Šie man – bene gražiausi", – atsiveria D.Jurevičius, glostydamas taurės formos vazą, kurios papildomai dekoruoti raštais ranka nekilo – spalvoti medienos ornamentai it akvarelė popieriaus lape išsiliejo dešimčia skirtingų atspalvių. – Priklausomai nuo to, kokia kryptimi droži, medienos rievės įgauna skirtingas formas, atitinkamai keičiasi ir atspalvio intensyvumas."
Drožėjas išbandė įvairią medieną: beržą, ąžuolą, raudonmedį, graikinį riešutą, liepą, slyvą, kriaušę, obelį, akaciją. Kiekvienas medis kitoks, kiekvieną reikia savaip išglostyti, dažnai netausojant net ir savo rankų. Užsispyrimo, kantrybės medikui nestinga, kad tik laiko daugiau turėtų.
"Mediena mane žavi viskuo: grožiu, šiluma, kvapu, net skoniu – neretai drožinėdamas kokią skiedrą pakramtau. O garsas, kuris sklinda slystant kaltui, dovanoja ramybę. Būdamas blogos nuotaikos galiu tik malkas skaldyti", – juokiasi medikas ir prisipažįsta negalintis ramiai praeiti pro mažiausią ne vietoje padėtą pliauskelę – tuoj primeta, ką iš jos pavyktų padaryti. Dainiaus uošvė jau žino, kad žiemai nupirktas malkas pirma žentui reikia parodyti – jis atrenka, kurias bus galima kūrenti, o kurios tinkamos menui kurti.
Susižavėjo vaikystėje
Pasak tris autorines parodas surengusio medžio drožėjo, jo meninis pomėgis – atgaiva sielai, poilsis po įtempto darbo ligoninėje. Tikėtina, kad paveldėtas su genais – Dainiaus tėtis, taip pat dirbęs Vilkaviškio ligoninėje chirurgu, garsėjo kaip meninės fotografijos meistras.
"Kodėl visa tai darau? Tiksliausią atsakymą išgirdau iš savo sūnaus Vytenio, kai maždaug ketverių metų spintą bekraustantį vaikį užklupo mano tėvukas: "Ko tau reikia, ar čia ką pasidėjai?" Šiandien Vytenis jau suaugęs vyras, bet aš vis dar puikiai atsimenu jo spindinčias akis ir atsakymą: "Nežinau, tėvuk, bet labai reikia!" Ir man – labai reikia!" – tikina pašnekovas.
Meilė medžiui gimė vaikystėje: Dainiaus tėtis gebėjo iš malkos padirbti švilpynę, žaislinį lėktuvą, dažnai jį kartu su broliu nusiveždavo pas giminaitį, kuris nuolat vis kažką drožinėdavo, raižydavo ant karklo lazdelės. Kiek džiaugsmo buvo pirmokui sūnui, kai tėtis atidavė savo peiliuką už 22 kapeikas su burlaiviu ant kriaunų – tuomet ir prasidėjo pirmi jaunojo drožėjo atradimai. Nenurimti ieškoti, tobulinti gebėjimus berniuką skatino ir mokykloje sutikti šviesios atminties mokytojai Sigitas Brazaitis ir Alfonsas Baukus.
Prasminga draugo dovana
Daugelis D.Jurevičiaus sukurtų dirbinių turi savo istoriją. Vytauto Didžiojo portretą jis išdrožė dar devintoje klasėje, ketino imtis ir Vyčio, tačiau apdairūs mokytojai jaunuolį pristabdė – girdi, laikai neramūs. Užtat po dekoratyvią lėkštę su Vyčio atvaizdu kaip simbolį gimimo proga gavo visi trys Dainiaus sūnūs, žmona Aušra jau nuo jų pažinties pradžios apipilta drožtomis dovanomis tiek asmeninių, tiek šeimos švenčių progomis.
Prasmingiausiu kūriniu D.Jurevičius laiko iš beržo gumbo išskobtą vazą. Didelė, aksominiu spindesiu žavinti, originalios formos vaza mediką nukelia į jaunystės laikus.
"Pamenu savo mokytoją Alfonsą Baukų, drožinėjantį tokią vazą. Buvo be galo gražu – nusprendžiau ir pats pabandyti. Bet kurgi gausi tokios medienos – juk nuo augančio medžio nenusipjausi, – šypteli pašnekovas, apie savo svajonę papasakojęs artimam draugui. – Pirmame kurse gavau šaukimą į kariuomenę, todėl, radęs didžiulį beržo gumbą, draugas paliko jį pas mano mamą. Iš šio gumbo išdrožiau net tris vazas. Vieną jų atsidėkodamas padovanojau draugui, tačiau tąkart mūsų keliai išsiskyrė."
Medžio gumbas – ne kas kita, o medžio liga, – auglys. Pliauskoje medienos rievės, skaidulos eina tvarkingai viena kryptimi, o gumbe jos susisukusios, persipynusios. Kiekvienas centimetras – atskiras konglomeratas, naujas išbandymas kūrėjui. Mediena itin kieta, reikia nuolat galąsti kaltą, tad darbo nepaspartinsi. "Pirma reikia nuimti žievę, frezu, grąžtais, kaltu išskobti vidų, toliau šlifuoti skirtingo rupumo švitriniu popieriumi, 5–6 kartus lakuoti. Kad lakas neakintų savo spindesiu, o subtiliai blizgėtų, jo netepu teptuku, o plonu sluoksniu įtrinu skudurėliu. Vazą dariau ilgiau nei mėnesį, – aiškina Dainius, šio kūrinio bendraautore vadinantis gamtą. – Gumbas turi savo formą, kūrėjui tereikia ją pamatyti, pajausti ir nesuklysti išryškinant jos grožį."
Šiandien D.Jurevičius yra padirbęs daugybę vazų iš medžio auglių, tačiau pirmoji žadina ypatingus sentimentus, vėl suvedė su jaunystės draugu, padovanojusiu pirmą medžio gumbą. Neseniai Dainius jį susirado, dabar vėl bendrauja, jau šeimomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Interjeras – asmenybės ir patirčių atspindys
Namų dekoro įrengimas nėra tik tinkamas daiktų išdėstymas. Tai buities dvasios ir malonios, jaukios erdvės kūrimas, kuris yra ypač aktualus, nes namai – artimiausia aplinka, kurioje leidžiame sau būti visiškai atsipalaidavusiems. ...
-
Įsirenginėjate mažą valgomąjį? 3 vertingi patarimai
Mažo valgomojo įrengimas gali atrodyti nemenkas iššūkis. Tačiau sumaniai išnaudojant erdvę ir pasirinkus tinkamus baldus, galima sukurti ne tik funkcionalią, bet ir vizualiai patrauklią valgomojo zoną. Štai trys patarimai ju...
-
Kaip stilingai suderinti dienines ir naktines užuolaidas?
Dieninių ir naktinių užuolaidų derinimas – procesas, leidžiantis sukurti tiek funkcionalią, tiek estetiškai patrauklią namų aplinką. Tinkamas šių dviejų elementų derinys gali pakeisti kambario charakterį, suteikti jam ši...
-
Valgomojo baldai: mados ir tendencijos
Valgomojo baldus reikia rinktis itin atsakingai – juk tai šeimos susibūrimo vieta, čia priimame svečius, švenčiame šventes. Anot interjero dizainerės, valgomojo baldai taip pat turi savo madas ir tendencijas, kuriomis vadovaujan...
-
Neįprasto namo savininkė: apvali forma – visa ko pradžiai12
Žiedūnė Aleknaitė save vadina apvalių formų mėgėja. Kėdainių krašte ant šlaito, tiesiai priešais Nevėžio upę, ji pasistatė kupolo formos namą, kuriame įsirengė kūrybines dirbtuves. Viduryje kupolo stovi apvalus stalas, an...
-
Jau šį savaitgalį Kaune – net dvi parodos išmaniems ir jaukiems namams6
Jau šį savaitgalį – balandžio 5–7 dienomis – visus svajojančius atsinaujinti ar statančius savo namus, norinčius pagyvinti namų interjerą, susikurti jaukias ir patogias lauko erdves ar ieškančius modernių ir stilingų ...
-
Stalo dekoras – ne tik akims, bet ir sielai. Velykų belaukiant...1
Šiandieninės stalo serviravimo tendencijos – tai senovės kilmingųjų palikimas derinamas su naujausiomis dekoravimo madomis. ...
-
Velykinis stalas gali būti ne tik gausus, bet ir stilingas – naujausios dekoro tendencijos
Nors kalendorinis pavasaris jau čia, visi žino – spalvingiausią ir gražiausią metų sezoną pradeda Velykos. Juk būtent ši šventė asocijuojasi su ryškiomis spalvomis, ką tik pražydusiomis gėlėmis ir kitais pavasario akcent...
-
Kaip padengti nepamirštamą Velykų stalą?
Per Velykas visi stengsimės sukurti jaukią nuotaiką tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. „Pirmiausia nuspręskite, ko norite: išlaikyti tradicijas, minimalizmo ar sukurti ką nors žaismingo. Nepamirškite, kad nėra vieno tinkamo būdo &sc...
-
Tvarios dekoracijos – ir draugiškos gamtai, ir madingos
Daugelis įprato Velykoms puošti namus kuo spalvingiau: krepšelis įvairiaspalvių margučių, ryškios dekoracijos – dažna pavasario šventės namų puošmena. Vis dėlto dekoro specialistės pataria atkreipti dėmesį i...