Anksti žydinčių dekoratyvių medžių ir krūmų nėra daug, palyginti su gegužės antroje pusėje ir vasarą žydinčių augalų gausa. Tad anksti išsiskleidžiantys žiedai dar tik besprogstančių augalų fone greičiau pastebimi ir po niūroko šaltojo metų laikotarpio labiau džiugina nei vasarą.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros asistentė

Jie sodinami kaip ir kiti medžiai ir krūmai, tik būtina atsižvelgti į kiekvienai rūšiai reikalingas augimo sąlygas. Augalai gali būti sodinami pavieniui, vienarūšėse grupelėse, derinant skirtingas rūšis ar medžius ir krūmus, taip pat karpomose ir nekarpomose gyvatvorėse ar alpinariumuose.

Nedidelėse teritorijose paprastai sodinami po vieną, kad jų žydėjimu būtų galima pasigėrėti iš bet kurios pusės.

Naujai pasodinti augalai tręšiami tik kitų metų pavasarį organinėmis ar kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Nederlingą dirvą vieną kartą galima patręšti prieš augalų sodinimą. Vėliau tręšiama anksti pavasarį ir vėlai rudenį ilgo veikimo kalio ir fosforo, o vėlyvą pavasarį – azoto trąšomis, išskyrus magnolijas.

Šie augalai nelinkę sirgti grybinėmis ligomis, juos retai puola kenkėjai, gana atsparūs šalčiams, tad ir jų priežiūra nesudėtinga.

Pavasarį žydintys medeliai ir krūmai žiedinius pumpurus sukrauna jau rudenį, ant tų pačių metų ūglių, todėl didysis genėjimas atliekamas iškart po jų žydėjimo, gegužės pabaigoje–birželį. Genint pašalinamos arba pusiau sutrumpinamos per ilgos, silpnos bei gausiai žydėjusios, išlinkusios ar augalo formą gadinančios šakos.

Tačiau daugumos anksti žydinčių augalų genėti nebūtina, pavyzdžiui, magnolijų, geltonžiedžių sedulų, hamamelių, žalčialunkių, migdolų, siaurai gyvatvorei tinkamų varpinių medlievų. Prieš žydėjimą pašalinami tik sausi ar nušalę stiebai bei šakutės.

Tiesa, pirmaisiais metais pasodinti krūmai, kad suformuotų tankų ir vešlų vainiką, trumpinami 1/3 ilgio, kitais metais nauji ūgliai – dar ½ ilgio. Formuojamos gyvatvorės karpomos tik augalams nužydėjus.

Šiuos augalus, kaip ir genėti, taip ir sodinti, galima jiems nužydėjus, tad neilgai trukus bus pats metas tuo pasirūpinti.

Pirmieji atgimstančios gamtos ženklai

Hamameliai – medeliai arba krūmai. Lapai ištisiniai, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar ovalūs. Žiedai su keturiais siaurais gelsvais, geltonais, oranžiniai raudonais ar purpuriniais vainiklapiais, dažnai kvapūs. Yra žydinčių vėlai rudenį ar net žiemą, gruodžio mėn. Vaisiai šviesiai rudi, nedideli, neišvaizdūs.

Forsitijos – stačiomis ar lenktomis šakomis krūmai. Rūšys gana panašios viena į kitą. Lapai siaurai ovalūs, lenktašakės – dalis kiaušiniški triskiaučiai ar net trilapiai. Žiedai sudaryti iš keturių ryškiai geltonų vainiklapių. Vaisius užmezga negausiai, jie neišvaizdūs.

Geltonžiedė sedula – anksčiausiai žydinti sedula. Dažnai medelis su keliais liemenimis. Lapai ovalūs. Žiedai smulkūs, ryškiai geltoni, nedideliuose rutuliškuose žiedynuose. Vaisiai sunokę –purpuriniai, dekoratyvūs, valgomi, tinka perdirbti.

Žalčialunkiai – dar retokai auginami, paprastai žemi, retokomis šakomis krūmai. Lapai atvirkščiai lancetiški. Žiedai rausvi, kvapūs. Vaisiai – skaisčiai raudoni (paprastojo) arba gelsvi, kartais rusvi (šilinio), rutuliški. Tiek vaisiai, tiek kitos augalo dalys labai nuodingos, todėl augalai augintini tik ten, kur nėra mažų vaikų.

Magnolijos – medeliai arba aukšti krūmai. Lapai ištisiniai, lygiakraščiai, ovalūs arba atvirkščiai kiaušiniški. Žiedai pavieniai, ūglių viršūnėse, stambūs, dažnai kvapnūs. Vaisiai cilindro formos, gumbuoti, žali, prinokę rudo atspalvio.

Migdolai – stačiomis skėstomis šakomis krūmai, triskiautis migdolas kartais auga medeliu. Lapai lancetiški arba atvirkščiai kiaušiniški. Žiedai rožiniai, kvapūs. Plaukuotus gelsvus vaisius negausiai užmezga tik keružinis migdolas.

Medlievos (ameliankiai) – krūmai, kanadinis ameliankis auga ir medeliu. Lapai ištisiniai, ovalūs. Žiedai balti, smulkoki, susitelkę žiedynuose, žydi gausiai. Vaisiai tamsiai mėlyni, sultingi, valgomi, malonaus skonio.