Z. Vazos 450-ųjų gimimo metinių proga – auksinių monetų replikos

Birželio pabaigoje bus išleistos itin riboto tiražo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu (1587-1632) kaldintų auksinių monetų – dukatų – replikos. Jos bus skirtos valdovo 450-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo gimtadienis yra šiandien, birželio 20 d.

Auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – replikos bus nukaldintos iš gryno aukso ir identiškos prieš beveik 500 metų naudotiems originalams. Jų kaina sieks nuo 230 iki 1700 eurų. Šiandien pradedama replikų rezervacija.

„Prieš dvejus metus visuomenę supažindinome su Žygimanto Augusto, o pernai Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikomis. Šiemet išleidžiame Zigmanto Vazos laikais kaldintų auksinių pinigų replikas. Tai puiki galimybė visiems iš arčiau susipažinti su brangių ir retų lietuviškų pinigų istorija“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Zigmanto Vazos 450-ųjų gimimo metinių proga pateikiame įdomiausius faktus apie LDK kunigaikštį ir jo valdymo laikotarpiu kaldintas auksines monetas.

Gimė nelaisvėje. Abiejų Tautų Respublikoje Vazų dinastiją pradėjęs Zigmantas Vaza gimė 1566 metais Gripsholmo pilyje netoli Stokholmo. Šioje pilyje buvo kalinami jo tėvai – Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė, kadangi jie nepakluso tuometiniam Švedijos karaliui Erikui XIV Vazai ir susituokė prieš jo valią.

Į valdžią atėjo jaunas. Kai Zigmantas Vaza tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, jam tebuvo 21 metai.

Mėgo menus. Zigmantas Vaza, skirtingai nei prieš jį valdę didikai, ne tik rėmė meną, tačiau ir pats kūrė. Jis tapė, grojo klavesinu, giedojo. Istorikų teigimu, valdovas labai domėjosi ir teatru, istorija bei architektūra, o laisvu nuo darbų metu mėgdavo pažaisti kamuoliu. Jo valdymo metais nebuvo apsieita ir be prabangių pokylių.

Baroko puoselėtojas. Valdant Vazai, LDK suklestėjo Baroko kultūra. Tą lėmė Europoje atgimusi katalikybė ir aktyvi kontrreformacijos veikla. Kadangi valdovas labai domėjosi architektūra, jis kvietė į LDK skulptorius, architektus ir muzikantus iš visos Europos. Zigmantas Vaza inicijavo ir Šv. Kazimiero koplyčios, esančios Vilniaus arkikatedroje, statybą.

Buvo užsispyręs. Nors valdant Zigmantui Vazai, kultūra ir menai klestėjo, tačiau pats jo valdymas, istorikų nuomone, buvo padrikas. Valdovas su niekuo nesiskaitė, visiems priešinosi, o klausydavo tik pačių artimiausių patarėjų.

Monetas kaldino svarbiems įvykiams pažymėti. Numizmatas Eugenijus Ivanauskas savo knygoje, skirtoje Lietuvos monetų kalybos istorijai, auksinių monetų kaldinimą sieja su keliais įvykiais. Manoma, kad 1616-1618 m. 10 dukatų auksinės monetos (portugalai) buvo skirtos Zigmanto Vazos 50 metų sukakčiai ir Deulino paliaubų su Maskva sutarčiai. O 1621–1622 m. pasirodžiusios 5 ir 10 dukatų monetos buvo skirtos pažymėti pergalei prieš turkus Chotyno mūšyje (1621 m.).

Zigmanto Vazos dukatai – tarp rečiausių. Manoma, kad 1590 ir 1591 m. 1 dukato monetų galėjo būti nukaldinta po 1000 vnt. Tačiau iki šiol išlikę tik trys 1590 m. ir du 1591 metais pagamintų monetų originalai. Pirmieji saugomi Nacionaliniuose muziejuose Krokuvoje ir Varšuvoje, antrieji – tik Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje.

Už auksinę monetą – beveik 176 tūkst. eurų. Tokia pinigų suma buvo įvertinta Zigmanto Vazos 5 dukatų auksinė moneta. Tai įvyko prieš dvejus metus Lenkijoje, „Antykwariat Michal Niemczyk“ aukcione.

Ne ką mažesnės sumos buvo pasiūlytos ir už kitus valdovo laikotarpiu kaldintų auksinių monetų originalus. 10 dukatų moneta, nukaldinta 1622 m., prieš ketverius metus „Künker“ aukcione buvo parduota už 159 965 eurus. Tais pačiais metais šiame aukcione 5 dukatų auksinė moneta buvo įvertinta 169 809 euras.

Rezervuoti 1, 5 ir 10 Zigmanto Vazos auksinių dukatų replikas galima nuo birželio 20 dienos (www.kalykla.lt/rezervacija), o prekyba prasidės birželio 28 dieną.