Vilniaus knygų mugę aplankė beveik 53 tūkst. žmonių, priešpandeminis lygis dar nepasiektas

„Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį dar negrįžome“, – pranešime spaudai sakė viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.

2020 metais Vilniaus knygų mugė buvo pritraukusi 72,9 tūkst. lankytojų.

L. Varanavičienės teigimu, mugės lankytojai tapo sąmoningesni, jie ateina jau išsigryninę savo tikslus ir norus, aiškiai žino, kokius renginius nori aplankyti ir kokių diskusijų paklausyti.

Šios mugės sėkmė – ne tik išaugęs lankytojų skaičius, bet ir naujas žmogus – ramesnis, oresnis, intelektualesnis, norintis suprasti kur kas svarbesnius dalykus nei kasdienybė.

„Šios mugės sėkmė – ne tik išaugęs lankytojų skaičius, bet ir naujas žmogus – ramesnis, oresnis, intelektualesnis, norintis suprasti kur kas svarbesnius dalykus nei kasdienybė“, – tvirtino ji.

Šiemetinis renginys buvo pažymėtas Ukrainos, laisvės ir 700 metų jubiliejų švenčiančio Vilniaus ženklais.

Ukrainos stende Lietuvoje prieglobstį radę karo pabėgėliai galėjo pabendrauti su savo šalies kūrėjais, įsigyti literatūros ukrainiečių kalba. Iš viso mugėje dalyvavo 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, iliustruotojų, leidėjų, politikų. Politinėse ir visuomeninėse diskusijose Ukrainos tema dalyvavo Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai.

Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje skelbtam aukcionui Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas perdavė riboto tiražo džemperį – tokį patį, kokiu vilki Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Aukcione surinktos lėšos – 500 eurų – bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kyjivo miesto teritorinę gynybą.

700 jubiliejų švenčiančiam Vilniui mugėje skirta daugiau nei 20 renginių: vyko UNESCO literatūros miestų atstovų diskusija, šalies istorikai nagrinėjo alternatyviąją Vilniaus istoriją, skaitytos ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose narstyti Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai.

Mugėje tradiciškai įteikta ir Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, populiarinti Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą.

Per keturias knygų mugės dienas iš viso surengtas 531 renginys, dalyvavo 180 autorių, sulaukta 45 svečių iš užsienio, asociacijos AGATA „Muzikos salėje“ įrengta 70 stendų, surengta daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių.

Sekmadienį jau antrąkart sulaužyta Vilniaus knygų mugės tradicija – nepaskelbta kitais metais vasario 22–25 dienomis vyksiančios mugės tema. Ji dar svarstoma.

„Didžiausia mūsų svajonė, kad temoje atsispindėtų tai, kas vyksta po karo“, – sakė L. Varanavičienė.

23-iąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę „700 eilučių laisvei“ organizavo Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.