- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Varlės buvo mūsų pagrindiniai žaislai", – varlių migracijos periodu prisiminimais į vaikystę grįžta Kolekcionuojančių varles asociacijos (KVA) įkūrėja Reda Pečiulienė.
Lukšiuose gyvenanti moteris sako, kad būtent vaikystėje gimė iki šiol neblėstanti meilė varlėms, o savo kolekcijoje šiandien suskaičiuoja 3 400 su jomis susijusių eksponatų.
– Pirmą suvenyrinę varlę dovanų gavote prieš penkiolika metų. Draugė žinojo, kad jas mėgstate. Iš kur ta meilė varlėms?
– Augau vienkiemyje, draugė gyveno už pusės kilometro. Bėgdavau pas ją žaisti, nes ten kieme buvo didelė kūdra, kurioje gyveno daugybė varlių. Mūsų žaislai ir buvo varlės: buožgalviai, mažos varlytės, didelės varlės. Mes jas gaudydavome ir rankomis, ir sieteliais. Esame daug žalos gamtai pridariusios, bet tuomet nesupratome, kad blogai elgiamės, – mums tai buvo pagrindiniai žaislai. Net ir užaugusi, ištekėjusi žavėjausi varlėmis – kokios jų akys!
Pasigavusi turiu pašnekinti, pamyluoti, nors kitiems atrodo, kad jos šaltos ir slidžios. Kadaise pamačiau parduotuvėje suvenyrinę varlę ir pagalvojau, kaip norėčiau iš Kalėdų Senelio dovanų gauti varlių. Jis išgirdo. Kai pagimdžiusi vaiką grįžau iš gimdymo namų į savuosius, radau 50 varlių! Nuo tada visi pradėjo man jas dovanoti. Pirmąją išties buvau gavusi iš savo vaikystės draugės, bet po tų 50 padovanotų užsikabinau ir nebegalėjau praeiti pro varles. Šiandien turiu 3 400 varlių, nė vienos tokios pačios. Deja, didelę kolekcijos dalį esu atidėjusi padovanoti, nes nebetelpa namuose.
– Ar nesunku tas varles prižiūrėti? Juk tiek smulkių eksponatų – reikia ir dulkes nuo jų valyti.
– Nesunku. Nesu pedantė, bet du tris kartus per metus iš pagrindų valau – viską iškilnoju. Po to kaip gera įėjus į kambarį – švaru, varlės atsišviežinusios. Visas iš naujo prisimeni, pabendrauji, pakilnoji.
– Eksponatus su varlėmis gaminate ir pati. Kokiomis technikomis?
– Veliu iš vilnos. Vieną žiemą tiek segių, pakabukų-varlyčių privėliau! O dabar mėgstu deimantų tapybą – siuvinėjimą be adatos, klijuojant deimantukus. Ir tik varlių atvaizdus! Kitokių nemėgstu.
– Gal svajojate auginti kokios nors retos rūšies varles?
– Turėjau naguotąją varlę. Bet man labai sunku išgyventi netektis. Vis pagalvoju, kad kieme norėčiau medvarles auginti, bet vis prisibijau to netekties liūdesio.
– Įsteigėte Kolekcionuojančių varles asociaciją (KVA). Kaip suradote bendraminčių?
– Viskas prasidėjo nuo pirmosios mano parodėlės, kurią surengti paskatino Lukšiuose gyvenanti draugė. Labai bijojau, kad žmonės pagalvos, jog aš kvaištelėjusi. Tačiau tie, kurie aplankė parodą, buvo sužavėti, ir tikrai nesulaukiau nė vieno neigiamo atsiliepimo. Net ir spauda susidomėjo, iš laikraščio ir kiti žmonės apie mane sužinojo. Pradėjo ieškoti mano kontaktų ir susipažinome – pasirodo, kad bendraminčių yra kur kas daugiau, nei maniau. Asociaciją įsteigė vienuolika bendraminčių, šiandien joje 21 narys. Gegužę švęsime asociacijos septynerių metų gimtadienį.
– Ar yra tekę girdėti, kad dėl savo pomėgio esate keistuolė?
– Esu ūkininkė, daug laiko praleidžiu namuose, bet turiu nemažai visuomeninės veiklos: tai moterų klube, tai bendruomenėje, tai kokiuose nors renginiuose. Niekada nesu girdėjusi neigiamų komentarų, niekada nesijaučiau keistuole, tik palaikymą jaučiau. Buvo neseniai suorganizuotas "Tūkstantosios varlės" renginys, tai žmonės džiaugėsi, šiltai bendravo.
Pažinti – saugoti
Paskutinis balandžio šeštadienis šiemet 28-oji, daugelyje pasaulio šalių diena, skirta varlių išsaugojimo problemoms aptarti ir geriau pažinti šiuos varliagyvius.
Varlių kurkimas yra vienas pirmųjų garsų, kuriais prasideda gamtos atbudimas. Deja, varlių išnykimo mastai, dėl kurių kenčia ekosistema, jau ne vieną dešimtmetį gąsdina mokslininkus.
XX a. 8-ajame dešimtmetyje informacija apie varlių nykimą įvertinta skeptiškai. Buvo laikomasi nuomonės, kad varliagyvių populiacijos smarkiai svyruoja savaime, tačiau dabar niekas neabejoja dėl šios grėsmės. Apskaičiuota, kad dabartinis varliagyvių nykimas yra 211 kartų spartesnis nei įprastas. Jeigu į skaičiavimus įtrauktume ties išnykimo riba atsidūrusias rūšis, šis skaičius siektų sveiku protu nesuvokiamą mastą – 25–45 tūkst. kartų.
Varlėms sunku prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Dėl jų odos ypatumų, oro ir vandens tarša jas veikia daug intensyviau. Jų masinį nykimą lėmė aplinkos užterštumas, agresyvi žemdirbystė, klimato pokyčiai. Ypač daug žalos padarė tręšimo preparatai.
Pasaulyje yra apie 500 rūšių, priklausančių apie 61 genčiai, varlių, nors dėl genčių kiekio nėra bendros nuomonės. Lietuvoje gyvena trylikos rūšių varliagyviai, penkios iš jų įrašytos į Raudonąja knygą.
Kiekvieną pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, tūkstančiai varlių migruoja į neršto vietas ir daug jų žūva keliuose po automobilių ratais. Siekiant išsaugoti pavasarį migruojančias varles, saugomų teritorijų direkcijos daro užtvarus šalia automobilių kelių. Vilniaus miesto savivaldybė varlių migracijos laikotarpiu laikinai apriboja automobilių eismą į Vingio parką. Įpratę atvairuoti iki pat Vingio parko automobiliu, turi priimti 40 dienų iššūkį pasivaikščioti.
Pomėgis: Redos Pečiulienės varlių kolekcijoje – beveik pusketvirto tūkstančio eksponatų.
Redos Pečiulienės asmeninio archyvo nuotr.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...