Vandenyno bangos perrašyta šeimos istorija

Fizine erdve praeičiai atkurti tapo Kauno fotografijos galerija, kurioje eksponuojama festivalio "Kaunas Photo" nominacijos "Kaunas Photo Star 2017" laimėtojos Mayumi Suzuki personalinė paroda "Atkūrimo testamentas".

Keisti pasaulius

Žodis "paroda" – formalus. Jis įvietina materialų būvį suteikdamas erdvę, kurioje M.Suzuki atsiveria autentišku asmeniniu pasakojimu apie savo šeimą ir cunamį, palikusį tik praeities fragmentus. "Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

2011-aisiais Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė 827 žmonių gyvybę. Daug dingo be žinios. Tarp dingusiųjų – M.Suzuki tėvai. Apie nelaimę fotografė pasakoja ramiai, su nuolankumu. Žiūrėti ir klausytis žmogaus, kuris atsiveria nepažįstamiesiems, ėjusiems pro šalį ar tiesiog iš smalsumo užsukusiems į parodą, – stiprus jausmas, paskatinantis menininkės šeimos istoriją įsileisti giliai į savo širdį. Tuomet ji tampa dalimi šiandienos jausmų, dalimi patirties, išgyventos kartu.

"Reikia gyventi, kad keistum pasaulius", – iš atminties išnyra publicisto Jerzy Giedroyco žodžiai.

"Atkūrimo testamentas" keičia pasaulius. Jei prieš įžengiant į galerijos erdvę atrodė, kad gyvename atskirus gyvenimus, kuriuose patys sau esame svarbiausi, pabuvus parodoje didysis ego subliūkšta ir norisi dėkoti aukštesnėms jėgoms, kad cunamiai mūsų nepasiekia.

Cunamis – tai ne tik stichinė nelaimė, tai likimas. "Trys mūsų šeimos kartos patyrė šią stichiją: mano senelis, mano tėtis ir aš. Tačiau visi sugebėjome pradėti gyventi iš naujo", – pasakoja M.Suzuki. Likimas nusineša ir nebegrąžina, tačiau suteikia galimybę gimti / būti naujai.

Vandens ženklai

"Atkūrimo testamentas" yra naujas būvis, kurį fotografė skirsto į tris dalis. Pirmoji – vaikystė. Joje fotografijos iš šeimos albumo, darytos menininkės tėčio, kuriose juokiasi artimieji, dar stovi šeimos namas, kuris po cunamio, kaip ir 70 proc. kitų pastatų, buvo sunaikintas.

"Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

Antroji dalis – menininkės tėvo kurti portretai. "1994 m. tėtis fotografavo laivų statytojų portretus. Praėjus keletui savaičių po cunamio, grįžau į vietą, kur stovėjo mano namai ir radau tėčio kūrinių aplanką. Jis buvo persunktas vandens, tačiau kai kurios viduje esančios portretų nuotraukos išliko tobulos kokybės. Kai kurios, žinoma, buvo sugadintos, tačiau jų sąlytis su vandeniu sukūrė naujus darbus", – sako M.Suzuki.

Greta šių fotografijų, eksponuojami gelsvi, pelėsio ir vandens paveikti popieriaus lapai, kuriuose – įspaudai išlikusių fotografijų. Vanduo nupiešė savo ženklus, išplaudamas atvaizdus, palikdamas neįskaitomas dėmes. Tai gražūs paveikslai šalia svetimų žmonių nuotraukų. Nepažįstami žvilgsniai, nesuprantami žodžiai.

Asmeninės atminties žemėlapiai

Trečioji parodos dalis – M.Suzuki kūriniai. Juodai baltos, skirtingo formato fotografijos yra pagrindinė "Atkūrimo testamento" dalis, kuriai sukurti menininkė naudojo tėčio fotoobjektyvą.

Susilieję, nejudantys vaizdai primena vaiduokliškus kadrus. "Fotografijos kurtos gaudant laiką prieš saulėlydį arba nakties metu, nes dienos šviesa per sunki. Per šiuos darbus noriu pasidalyti momentu, kurį išgyveno patyrusieji cunamį", – atvirauja menininkė.

Vaiduokliška fotografijų serija tarsi sugrąžina žuvusias ar dingusias be žinios sielas į jų miestą, į namus.

Greta nespalvotų fotografijų, eksponuojamos sūraus vandens beveik visiškai sunaikintos nuotraukos. Vaizdus praradusios fotografijos atrodo kaip salų žemėlapiai, kuriuos pratęsia tikrų žemėlapių brėžiniai, sukabinti greta. Taip sukuriamas asmeninės atminties žemėlapis, perduodamas ateities kartoms.

Daugiau žodžių nebereikia. Tik norisi padėkoti menininkei. Už atvirumą.

Kas: M.Suzuki paroda "Atkūrimo testamentas".

Kur: Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2).

Kada: veikia iki spalio 1 d.