- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė
-
Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė
-
Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė
-
Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė
-
Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė
-
Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė
Utenos rajone rastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Slėptuvė aptikta Papiškių kaime, buvusioje Pinkevičių sodyboje.
Anot pranešimo, iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 metais.
„Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi“, – teigia LGGRTC.
Centro tvirtinimu, netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas.
Dalį slėptuvės kagėbistai buvo aptikę 1965 metais, kai ten slėpėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Dėl jos unikalumo slėptuvės maketas naudotas kaip mokomoji priemonė KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje.
Remiantis kagėbistų matavimais bei slėptuvės nuotraukomis iki šiol manyta, kad slėptuvė nebuvo įgilinta į žemę, o užėmė tik vadinamojo papečkio erdvę ir buvo sunaikinta. Atlikti archeologiniai tyrimai paneigė šią versiją – rasta į žemę įgilinta slėptuvė.
Tikėtina, kad šis atradimas taps pagrindiniu naujai kuriamo partizano Antano Kraujelio muziejaus eksponatu.
Slėptuvė buvo įrengta Antano Pinkevičiaus sodyboje, jis buvo vedęs A. Kraujelio žmonos Janinos seserį Oną. Tai buvo paskutinė šio partizano slėptuvė.
Pinkevičių namą yra įsigijęs Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondas. Jam pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, fondo direktoriaus Viliaus Maslausko iniciatyva šį lapkritį sodyboje atlikti archeologiniai tyrimai.
A. Kraujelis-Siaubūnas į mišką kovoti prieš sovietų okupantus išėjo 1948 metais, partizanavo Aukštaitijoje.
1965 metų kovo 17 dieną KGB pareigūnams apsupus sodybą, kurioje jis slapstėsi, susišaudymo metu sužeistas partizanas nusišovė.
Šio partizano palaikų ieškota kelis dešimtmečius. 2019 metų birželį jie rasti sostinės Našlaičių kapinėse, kur taip pat anksčiau aptikti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.
2019 metų spalį A. Kraujelis palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
1997 metais po mirties jam pripažintas kario savanorio statusas, suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, dabar šis apdovanojimas vadinamas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Partizanas po mirties taip pat apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. Tačiau pavienis partizaninis pasipriešinimas tęsėsi dar ilgus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...