Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė

  • Teksto dydis:

Utenos rajone rastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Slėptuvė aptikta Papiškių kaime, buvusioje Pinkevičių sodyboje.

Anot pranešimo, iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 metais.

„Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi“, – teigia LGGRTC.

Centro tvirtinimu, netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas.

Dalį slėptuvės kagėbistai buvo aptikę 1965 metais, kai ten slėpėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Dėl jos unikalumo slėptuvės maketas naudotas kaip mokomoji priemonė KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje.

Remiantis kagėbistų matavimais bei slėptuvės nuotraukomis iki šiol manyta, kad slėptuvė nebuvo įgilinta į žemę, o užėmė tik vadinamojo papečkio erdvę ir buvo sunaikinta. Atlikti archeologiniai tyrimai paneigė šią versiją – rasta į žemę įgilinta slėptuvė.

Tikėtina, kad šis atradimas taps pagrindiniu naujai kuriamo partizano Antano Kraujelio muziejaus eksponatu.

Slėptuvė buvo įrengta Antano Pinkevičiaus sodyboje, jis buvo vedęs A. Kraujelio žmonos Janinos seserį Oną. Tai buvo paskutinė šio partizano slėptuvė.

Pinkevičių namą yra įsigijęs Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondas. Jam pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, fondo direktoriaus Viliaus Maslausko iniciatyva šį lapkritį sodyboje atlikti archeologiniai tyrimai.

A. Kraujelis-Siaubūnas į mišką kovoti prieš sovietų okupantus išėjo 1948 metais, partizanavo Aukštaitijoje.

1965 metų kovo 17 dieną KGB pareigūnams apsupus sodybą, kurioje jis slapstėsi, susišaudymo metu sužeistas partizanas nusišovė.

Šio partizano palaikų ieškota kelis dešimtmečius. 2019 metų birželį jie rasti sostinės Našlaičių kapinėse, kur taip pat anksčiau aptikti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

2019 metų spalį A. Kraujelis palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

1997 metais po mirties jam pripažintas kario savanorio statusas, suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.

Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, dabar šis apdovanojimas vadinamas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Partizanas po mirties taip pat apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. Tačiau pavienis partizaninis pasipriešinimas tęsėsi dar ilgus metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
garbe kovojusiems uz laisve

Feliksas

Feliksas portretas
Išgama slikstyne

r

r portretas
teta oasakojo kaip miškiniai daugiausia ateidavo pas jos mamą. kitą kaimynę , jos buvo našlės su pulku vaikų ir tiesiog liepdavo atiduoti maistą , nuo jų net slėpdavo, matyt žinodavo kad vienos moterys bijos ir duos, nežinau mūsų giminė ir buvo daug kas ištremtų , bet nei apie vienus nei apie kitus labai daug gero nepasakojo, tik močiutė sakydavo , dieve dieve, visus vyrus pagimdė motinos, nors mamos brolį nušovė stribai visai per klaidą, bet ji niekad jiems nejautė pagiežos, tik rymodavo ir dejuodavo kad visus pagimdo mamos, o apie
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių