- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjęs Utenoje 1997 metais, Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis šiemet švęs garbingą ketvirčio amžiaus jubiliejų. Apkeliavęs didelę dalį Lietuvos, kiekvienais metais dovanojantis klausytojams įspūdingas koncertines programas ir atlikėjus, XXV Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis šiemet dedikuotas Utenos miestui, švenčiančiam 760 metų sukaktį.
Rugsėjo 3 dieną Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje nuskambės pirmasis jubiliejinio festivalio akordas. Pirmą kartą festivalyje pasirodys operos dainininkai Aistė Pilibavičiūtė ir Eugenijus Chrebtovas. Kartu su jais muzikuos instrumentalistai – smuikininkas Zbignevas Levickis ir trimitininkas Ugnius Vaiginis. Vargonais grieš festivalio garbės ambasadorė Renata Marcinkutė – Lesieur, aktorė Virginija Kochanskytė ves festivalio atidarymo koncertą.
Vyžuonose, kurios šiemet tituluojamos Mažąja Lietuvos kultūros sostine, Šv. Jurgio bažnyčioje rugsėjo 5 dieną pasirodys festivalio senbuvis, saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, jam pritars vargonų maestro Bernardas Vasiliauskas.
Rugsėjo 12 dieną festivalio kelias pasuks link Sudeikių, kur Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje savo muzikiniais patyrimais dalinsis šeima – tėvas, mama ir dvi jų atžalos. Birbyne gros Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris – majoras Egidijus Ališauskas, kanklėmis – Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros vedėja Aistė Bružaitė. Pasirodys ir jų vaikai – šešerių metų Lietuvos rekordininkė, sudainavusi visą rečitalį, atliekanti ne tik lietuvių liaudies, bet ir legendinės džiazo dainininkės Ellos Fitzgerald dainas – Akvilė bei mušamaisiais grojantis vyresnysis jos brolis Lukas.
Vienas ryškiausių jaunosios kartos mecosopranų – Ieva Prudnikovaitė rugsėjo 19 dieną dainuos Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje. Pirmą kartą festivalyje muzikuos ir obojininkas Robertas Beinaris, kuris vadovauja Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedrai bei yra ansamblio „Musica Humana“ meno vadovas, rengiantis daugybę įvairiausių muzikinių projektų. Buvusios LR Seimo narės ir ilgametės festivalio globėjos Mildos Petrauskienės bei Užpalių parapijos klebono Jono Bučelio iniciatyva ir rūpesčiu atrestauruotais vargonais grieš iš Utenos krašto kilęs vargonininkas Gediminas Kviklys.
Utenos meno mokyklos kamerinėje salėje (Senajame pašte) rugsėjo 22 dieną bus pažymėtas 146-asis M. K. Čiurlionio gimtadienis. Dailės parodą „Prisiminimai apie žemę“ pristatys jaunosios kartos muzikė ir dailininkė Žana Miniotaitė. Skambės jos tėvo, kompozitoriaus Viktoro Minioto muzika, violončele grieš ir pati parodos autorė.
Draugai, kažkada kartu mokęsi Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, rugsėjo 26 dieną susitiks pamuzikuoti ir paimprovizuoti Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje. Tai festivalio senbuvis, buvęs uteniškis, lietuviškos muzikos ir kultūros ambasadorius Norvegijoje – altininkas Povilas Syrrist – Gelgota, valtornės virtuozas Egidijus Stanelis ir vargonininkas bei improvizatorius Vitalijus Neugasimovas.
Pasaulinę muzikos dieną, spalio 1-ąją, nepakartojamu savo balsu ir žavesiu visus paperkanti dainininkė Judita Leitaitė dainuos Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Smuiku grieš jos dukra Paulina Daukšytė – Šereckienė, vargonuos Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorė ir meno vadovė Zita Lukošiūnienė.
Festivalio uždarymo dieną, spalio 3-ąją, Utenos kultūros centre miestelėnams ir miesto svečiams bus parodyta muzikinė drama pagal G. Verdi operą „Traviata“. Šį projektą tarptautinių konkursų laureatai, dainininkai Ona Kolobovaitė, Egidijus Bavikinas ir Liudas Mikalauskas bei pianistė Beata Vingraitė- Andriuškevičienė parengė inspiruoti fakto, kad 2020 gruodžio 31 dieną profesionalioji Lietuvos opera šventė savo įkūrimo šimtmetį, kurį skaičiuoja nuo pirmojo Giuseppe Verdi operos „Traviata“ pastatymo Operos ir dramos vaidykloje Kaune. Kodėl muzikinę dramą? Šios operos siužetinė linija buvo sukurta pagal A. Diuma romaną „Dama su kamelijomis“, tad programos kūrėjai nusprendė priartinti knygą prie operos klavyro. Dramos monologai ir dialogai, besipinantys su operos arijomis ir duetais, visiems gerai žinomą meilės istoriją atskleis dar nematytu būdu. Nuo šventės iki pykčio, nuo meilės iki mirties klausytojus lydės programoje dalyvaujantys menininkai, atskleisdami dar nepažintas Violetos, Alfredo, Žermono gyvenimo dramas. Dainuojama bus lietuviškai, taigi finalinis Brindisi – „Pakelkim mes taurę linksmybių“ – tarsi apvainikuos Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio nueitą dvidešimt penkerių metų kelią.
Festivalis vyks penktadienį, rugsėjo 3 d. nuo 18 val., o baigsis sekmadienį, spalio 3 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – M. Nastaravičiui, A. Šeiko, E. Švedkauskaitei
Teatrų scenos turėtų būti jungiančios, o ne skaidančios platformos, sakė kultūros ministras, sekmadienį sveikindamas šalies teatralus su Tarptautine teatro diena. ...
-
Šalies vadovų sveikinimai rašytojui M. Ivaškevičiui 50-mečio proga2
Prozininkas, dramaturgas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marius Ivaškevičius šiandien švenčia 50-metį. ...
-
Vilniuje bus apdovanoti geriausi praėjusių metų teatralai2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse, sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje tradiciškai bus apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai. ...
-
Istorijos puslapiuose – viešbučio didybė8
Šeštadienio popietę Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje vyko istoriko, kraštotyrininko, leidėjo Kęstučio Demerecko knygos „Viktorijos“ viešbučio paslaptys&ldq...
-
„Mūzos“ statulėlės – J. Vanžodytei ir D. Meškauskui4
Artėjant Tarptautinei teatro dienai, penktadienio vakarą, Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant režisieriaus Elmars Senkovs spektakliui „Varovai“, vyko tradicija tapusi „Mūzų“ įteikimo ceremonija. Tai – jau a&sca...
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija4
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...
-
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa
Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
-
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?3
Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...
-
Kauno paveikslų galerijoje – „Vieno laiško istorija“1
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkait...
-
J. Meko metai – dabar ir visados
Dar vieni kalendoriniai metai pasistūmėjo tolyn, tačiau tik su žiemos pabaiga daugelis mintyse palieka praėjusius metus. Užmiršti 2022-ųjų nederėtų, juk jie buvo oficialiai paskelbti Jono Meko metais. ...