- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paslaptingųjų jūrų mergelių – undinių – skulptūrų Danijoje – yra daug. Kai kurios jų verčia stebėtis, domėtis, grožėtis, o kai kurių vaizdas šokiruoja.
Garsiojo pasakų rašytojo Hanso Christiano Anderseno, sukūrusio pasakojimą apie nelaimingą undinėlės meilę žmogui, gimtinėje undinėlių galima pamatyti tiek virš vandens, tiek po vandeniu.
Be Danijos simboliu tapusios undinėlės, kurią atpažįsta viso pasaulio žmonės, šalies sostinėje yra dar kelios. Prie Kopenhagos "Juodojo deimanto" bibliotekos esanti bronzinė skulptūra nulieta 1921 m. Marie Carl-Nielsen sukurta undinė simbolizuoja mergaitės virsmą moterimi, o gal mergaitės virsmą žuvimi.
Suste Bonnen skulptūra yra po vandeniu Slotsholmeno kanale. Ji primena danų pasaką apie Agnetę – moterį, kuri tapo "undino" žmona ir pagimdė jam septynis sūnus. Skulptūroje vaizduojamas "undinas" ir jo vaikai, prašantys, kad mergišių vyrą palikusi Agnetė sugrįžtų namo.
Kopenhagos Nyhavno rajone, kur didysis pasakų rašytojas kadaise gyveno ir rašė, yra jūros gėrybių restoranas. Prie jo durų pasitinka iškaba – auksinė undinėlė.
Helsingiore galima pamatyti "undino" skulptūrą. Tai poliruoto plieno forma, vaizduojantis jauną vyrą ta pačia poza, kaip ir garsioji undinėlė. Sakoma, kad ilgai žiūrintis į skulptūrą žmogus gali pamatyti, kaip ji mirkteli.
Odensėje, H.Ch.Anderseno gimtinėje, yra net kelios undinėlės.
Orhuse taip pat skulptūromis įamžintos Agnetės ir undinėlės istorijos. Skulptūros yra priešais laikrodžio bokštą esančiame fontane. Vietos tradicija – baigus mokyklą maudytis su undinėle.
Bene labiausiai sukrečia Genetiškai modifikuota undinėlė. Ją galima pamatyti Kopenhagoje ne taip toli paėjėjus nuo klasikinės Edvardo Erikseno skulptūros. Bjørno Nørgaardo undinėlė tik iš tolo primena 1913 m. pastatytąją.
Genetiškai modifikuotoji mergelė provokuoja ir verčia susimąstyti – gal būtent taip atrodys žmogiškosios būtybės po šimtmečio ar dviejų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“2
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro24
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...