Nepaisant to, kad neretai šiuose projektuose groja profesionalūs, talentingi, o kartais net labai žinomi ir garsūs muzikantai, manoma, kad į tokius projektus einama pradėti arba pabaigti savo karjeros, bandoma pabūti roko žvaigždės amplua ir vaikomasi svajonės. Apie šį reiškinį kalbėjome su vienu pirmųjų tribute koncertų organizatorių ir menų fabriko „Loftas“ įkūrėju Viktoru Diawara bei Simonu Čepėnu iš gyvos muzikos projektus organizuojančios kompanijos „Rootslive“.

Duoklė scenos milžinams

Pirmiausia turbūt reikėtų akcentuoti, kad pats žodis „tribute“, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „duoklė, mokestis“. Taigi, tribute kolektyvai susiburia tarsi norėdami atiduoti duoklę vienam ar kitam muzikinės scenos banginiui.

Lietuvoje tribute grupėmis įprastai vadinamos muzikos grupės ar atlikėjai / muzikantai, atliekantys kito, auditorijai puikiai žinomo, garsaus atlikėjo kūrybą. Dažniausiai jie savo pasirodymuose stengiasi kuo panašiau atkurti žinomo atlikėjo ar grupės kūrinių skambesį, vokalą, dainavimo manierą, išvaizdą ir aprangos stilių. Šio fenomeno pradžia galima laikyti JAV po Elvio Presley mirties užgimusį jo mėgdžiotojų judėjimą. Šioje šalyje dar ir šiandien daug jo kūrinius perdainuojančių atlikėjų. čia net rengiami Elvio antrininko konkursai. Tačiau yra ir kita nuomonė, kad tribute pradžia ir židinys yra 8-ojo dešimtmečio Pietų Kalifornija, o pirmosios kūrėsi „The Beatles“ tribute grupės, tokios kaip, pavyzdžiui, „The Buggs“, kuri stengėsi atrodyti ir skambėti kaip iki šiol viso pasaulio muzikos gerbėjų mėgstamas ketvertukas. Beje, pasaulyje skaičiuojama virš 30 tūkst. „The Beatles“ tribute projektų, o vieną jų turime ir Lietuvoje.

Dauguma šių grupių susiburia norėdamos pagerbti žymiausius pasaulio atlikėjus, todėl savo pavadinimą sukuria pasiremdamos originaliu atlikėjo pavadinimu,  t.y. jį tik truputį pakeisdami, ar jam panaudodami vieną iš kūrinių ar albumų pavadinimų, ir taip lengviau suburia savo gerbėjų būrį.

Daug pirmųjų tribute projektų įkvėpė jau minėti „The Beatles“ ir Elvis Presley, tačiau greitai atsirado daug kitų roko muzikos atlikėjų, tokių kaip „Led Zeppelin“, „Deep Purple“, „Iron Maiden“, „Kiss“, „Queen“, „Genesis“, „Black Sabbath“, AC/DC , „The Rolling Stones“, „The Who“ ir kt. tribute. Ne vieną dešimtmetį tribute grupės dažniausiai grojo roko ar klasikinio roko atlikėjų kūrinius, tačiau šiandien jau skamba ir popmuzikos atstovų,  pavyzdžiui, Madonnos, Tinos Turner, Adele‘s, Taylor Swift, Britney Spears ir Beyoncé bei grupių „One direction“, „Take That“, „The Wanted“ ir kt. dainos. Tokie projektai kuriami net ir elektroninės muzikos atlikėjams pagerbti,  pavyzdžiui, „Daft Punk“. Ne vienoje  Europos šalyje yra „Daft Punk Tribute“, Jungtinėje Karalystėje šios grupės tribute vadinasi „Digital Love“, Airijoje – „Daft As Punk“ ir t.t.

Geidžiami privačiuose vakarėliuose

Lietuvoje taip pat yra nemažai tokių tribute kolektyvų. Yra jau minėtas „The Beatles tribute“, taip pat Adele‘s, Pink, Tinos Turner bei grupių „Kings of Leon“, AC/DC, „Coldplay“ ir kitų atlikėjų kūrybą atliekantys projektai. Sukurti net ir Lietuvos scenos legendų „16Hz“ ir „Hiperbolė“ tribute projektai.

„Manau, su „Tabami“ buvome vieni tribute koncertų pradininkų ir rengėme įvairių atlikėjų projektus: Madonnos, „Guns N' Roses“, Michaelo Jacksono, U2 ir kitų. Tai buvo seniai, dar iki 2008 m., tad Lietuvoje tai buvo dar kažkas naujo, nors Airijoje ar Vokietijoje jau buvo įprasta. Priežastis, kodėl, pavyzdžiui, Airijoje, tribute grupės kažkada buvo populiarios, yra tai, kad anuomet ši šalis nebuvo labai pasiturinti, tad tai buvo vienas būdų išgirsti mėgstamo atlikėjo muziką gyvai neišvykus į tokį didmiestį kaip Londonas. Lietuvoje tribute projektai sėkmingai startavo dėl tų pačių priežasčių, o dabar jie daugiau koncertuoja privačiuose įmonių vakarėliuose“, – apie tribute pradžią Lietuvoje pasakoja V. Diawara.

Simonas Čepėnas iš „Rootslive“ jau nuo 2007 m. taip pat dirba prie gyvos muzikos projektų ir pasakoja, kad viskas prasidėjo pamačius tokių projektų poreikį: „Prieš kurį laiką organizuodami renginius pastebėjome, kad yra sudėtinga išpildyti renginio temą muzikiniais garsais, nes muzikantai turi savo kūrinių repertuarą, kuriuos ir atlieka renginyje. „Rootslive“ atsirado, kad tas repertuaras renginiuose būtų įvairesnis:  turime projektų, kurių metu atliekamos ne kurio nors vieno atlikėjo dainos, o skamba įvairių grupių ir atlikėjų kūriniai, atspindintys laikmetį ar temą.“

Pasaulyje nemažai ir tokių tribute grupių, kurios stengiasi nustebinti ir įnešti kažką savo į mėgstamus ir visiems žinomus kūrinius. Pavyzdžiui, yra grupė „Dread Zeppelin“, kuri atlieka legendinių „Led Zeppelin“ kūrinius regio stiliumi. Pasaulyje tokių savaip pateikiančių ir aranžuojančių tribute yra nemažai, tačiau Lietuvoje dažniausiai einama saugesniu keliu ir atliekami kūriniai su mažai pakeitimų ar improvizacijų. „Yra pasaulyje grupių, kurios keičia stilių,  įneša kažką savo. Laiko klausimas, kada ir Lietuvoje kažkas tokio atsiras. Dabar daugiau vyrauja „X Faktoriaus“  ir „Lietuvos balso“ trendas – perdainuoti dainą kuo arčiau originalo arba šiek tiek pakeičiant, tarkim, greitą dainą atlikti lėčiau, a cappella (be pritarimo)  ar tik su klavišinių akompanimentu. Tiesiog dabar tokia mada. Bet iš tiesų norėtųsi, kad kitų grupių dainas besiskolinantieji turėtų savo viziją, pavyzdžiui, man gal būtų įdomu išgirsti George‘o Michaelo dainas, atliekamas orkestro. Tai turėtų būti tarsi žaidimas ir tam reikėtų tokio žmogaus, kuriam patiktų žaisti, eksperimentuoti“, – sako V. Diawara.

S. Čepėnas teigia, kad yra gerų, įdomių vieno atlikėjo tribute projektų, kurie atlieka ne originalius atlikėjų kūrinius, o juos pakeičia / aranžuoja, deja, ne Lietuvoje: „Toks pavyzdys galėtų būti Jose Jameso įkurtas „Billie Holiday“ projektas, kurio muzikantai pabodusius kūrinius prikelia naujam gyvenimui, interpretuodami savaip, o jų atlikimas yra nuostabus. Tikrai būna situacijų, kai seni kūriniai perdainuojami geriau, įdomiau, labiau up to date. Deja, Lietuvoje aš tokių pavyzdžių pateikti negaliu, nes dažniausiai nenukrypstama nuo originalaus kūrinio. Galiu pateikti labai vykusį koverio pavyzdį – grupės „Freaks On Floor“ perdainuotos „Rondo“ dainos „Tau“ versija, kai kūrinys tikrai atgimė iš naujo. Manau, kad galbūt Lietuvos muzikantams pritrūksta drąsos ir tikėjimo. Darant tribute turbūt reikėtų paieškoti įdomesnio priėjimo – kito žanro, kitos sudėties, kitos muzikinės formos. Tuomet tai tampa kultūrinę vertę turinčiu dalyku.“

Išmoksta groti

Atlikti seniai tarp mūsų nesančių ar tiesiog nebekoncertuojančių atlikėjų kūrybą yra viena, tačiau dabar kuriančių atlikėjų ir jų prodiuserių reakcija į jų tribute projektus yra skirtinga. Dauguma reaguoja neutraliai, bet viena iš kraštutinių istorijų / variantų galėtų būti, kai „Bon Jovi“ padavė į teismą Los Andžele susikūrusią merginų tribute grupę „Blonde Jovi“ dėl autoriaus teisių. Panašus pavyzdys rudenį buvo Lietuvoje, kai grupės „Hiperbolė“ nariai taip pat kreipėsi į teismą dėl jų vardo naudojimo. Žinoma, yra ir pozityvių istorijų, pavyzdžiui, 2004 m. Davido Bowie albumui „Reality“ pristatyti skirtoje trumpoje reklaminėje juostoje nusifilmavo pats dainininkas ir vienas jo tribute projekto atlikėjų.

Turbūt daugiausia dėmesio šios grupės sulaukia, kuriasi ir yra populiarios dėl nostalgijos. Tai viena priežasčių, kodėl žmonės lankosi šių grupių koncertuose. Kaip sako V. Diawara, nors šiandien Lietuvoje turime didelį pasaulinio lygio atlikėjų koncertų pasirinkimą, tačiau kai kurių grupių ar atlikėjų kūrybą galime išgirsti tik įrašuose arba muzikos platformose, tad tribute projektai yra vienintelė galimybė dainas išgirsti atliekant gyvai: „Auditorija į šiuos projektus reaguoja įvairiai: dalis jų nepripažįsta ir neina į tokius koncertus, o yra ir tokių, kurie tiesiog nori gerai praleisti laiką ir dalyvauti vakarėlyje. Yra tokių, kurie mėgsta tą muziką ir eina norėdami išgirsti dainas, nes kai kurias grupes sudėtinga pamatyti Lietuvoje.

Pavyzdžiui, „Guns N' Roses“ atsikūrė po beveik 20 metų ir surengė kelis koncertus, bet iki to tik dėl tribute projektų jų dainas galėjai išgirsti gyvai.  Dabar į Lietuvą atvažiuoja daug atlikėjų, taip pat galime nuvažiuoti į Lenkiją, Latviją ar Estiją. Nepaisant to, senų gerų dainų perdainavimas kažkur Vilniaus senamiestyje vykstančiame smagiame vakarėlyje visada egzistuos. Muzika nuo to ir prasideda. „The Beatles“ taip pat darė koverius, tik vėliau ėmė kurti savo dainas ir tada jau kiti jas perdainavo. Jaunoms grupėms tai geras būdas save atrasti. Jei tau patinka „Nirvana“, išmoksti groti jos dainas, pradedi suprasti dainos struktūrą, nusimanyti apie roko ar kito muzikos žanro kultūrą. Pirmuosiuose koncertuose paprastai grojama mažiau savos kūrybos ir drąsiau jaučiamasi. Taigi manau, kad šita muzikos kultūros dalis tikrai nedings.“

Turbūt turime daryti išvadą, kad tribute projektai vis dėlto nėra tik žiūrėjimas atgal į praeitį ir seniau sukurtos muzikos atkartojimas. Ji gali tapti ir muzikos ateitimi, jeigu nepabijosime įnešti kažko savito.