- Romas Žolynas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Joninės, arba Rasos, – visų pirma gamtos suklestėjimo, atgaivos ir džiugesio šventė. Lietuviai jos niekada nesiejo su svaigalų vartojimu. Šis lėkštas požiūris jau nyksta.
Rasa – gyvybės šaltinis
Vieni svarbesnių Rasų šventės atributų yra vanduo, augalai, laužas. Ir senasis Joninių pavadinimas yra nuoroda į vandens lašus ant žolės – rasą. O vanduo yra gyvybės šaltinis. Per Rasų šventę jau būna suvešėję daugelis augalų, pievose gausu įvairiausių žiedų.
Manyta, kad Joninių (Rasų) naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje. „Rasos primena, kad dabar – vešliausi žolynai, o tyriausia rasa yra ant jų, – pasakojo etnografė Gražina Kadžytė. – Pabraidyti po rasą saulei tekant, nusiprausti – graži apeiga, teikianti žvalumo. Žmonėms, tikintiems jos gydomąja galia, tai tikrai padeda.“
Joninės dar vadinamos ne tik Rasomis, bet ir Kupole. Kupolės – sužydėjusios, suvešėjusios (žr. kupėti) pievos. Tai ir vaistažolės, žolynų puokštės, iš kurių buriama. „Joninės siejamos ir su šv.Jonu Krikštytoju, minimu birželio 24-ąją (mūsų krašte įprasta varduvininkus sveikinti išvakarėse). Tad, kad ir kaip vadintume šią šventę, kas nors bus tikra“, – pastebėjo G.Kadžytė.
Ji pabrėžė, kad pagrindinė šios šventės esmė yra ilgiausiai per metus danguje viešinti saulė (saulėgrįža, solsticija), o visa kita – gražūs lydimieji akcentai, ritualai.
Senosios tradicijos išliko
Alus ar juolab kiti svaigalai toli gražu niekada nebuvo siejami su gražia vasaros šventės dvasia. Tai tik šių dienų paklydimai. „Ten, kur vyksta oficialios šventės – sakralumo ir profaniškumo apraiškų samplaikos ir kartų maišymasis, dažniausiai trukdo vidurinė karta, neįsivaizduojanti švenčių be alkoholio. Tačiau auga kita karta, kuo puikiausiai galinti be to apsieiti, – džiaugėsi etnografė. – Folkloro ansambliuose, įvairaus pobūdžio veiklose, susietose su pagarba savo kraštui, etnokultūros paveldui, dalyvaujantys jauni žmonės žino apie kitas galimybes švęsti ir mielai tuo dalijasi.“
Folklorinio ansamblio „Kupolė“ vadovė Daiva Bradauskienė taip pat tvirtino, kad daugelis žmonių noriai švenčia tikrąsias Rasas ir suvokia jų sakralumą. „Kiek teko koncertuoti viešose vietose per Jonines, nemačiau girtų šlitinėjančių žmonių. Nepasitaikė ir jokių incidentų“, – teigė D.Bradauskienė.
Folklorininkė taip pat tvirtino, kad žmonės žino ir mielai atlieka senuosius ritualus: nusiprausę žygiuoja pro simbolinius iš medžio šakų padarytus vartus, šokinėja per laužus, moterys renka augalus (kupoliauja), merginos plukdo vainikus. „Gal tik mažai kas žino sakralines Rasų šventės dainas, bet tai suprantama, juk bažnyčioje katalikai taip pat ne visas šventas giesmes kartu su choru gieda“, – kalbėjo D.Bradauskienė.
Jaunystės šventė
G.Kadžytė džiaugėsi, kad per kiekvienas Jonines gausu gražių renginių. „Kasmet rasime įdomiausių kvietimų susitikti ant piliakalnių, prie upių, ežerų. Atkreipkite dėmesį į tuos, kur jums siūloma ne atvykti pažiūrėti, o kartu dalyvauti, pasidarbuoti šventės labui. Tikras Joninių išvakares (visuomet švenčiama birželio 23 d. vakarą ar anksčiau, kol ilgiausios dienos nepasibaigusios) galite rasti didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – sakė etnografė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas20
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...