Labai brangus krovinys

"Man šis krovinys buvo labai brangus. Dėl prastų vasarų jau antri metai iš eilės gerų šiaudelių nebūna. Šiemet kaimynas specialiai man pasėjo rugių – dėl stiebelių. Bijodami lietaus, nuo kurio stiebeliai pradeda juoduoti, juos pjovėme dar nesubrendusius, žalius. Paskui teko džiovinti: šviečiant saulei nešdavau į lauką, lietus – vėl parsinešu. Buvo toks ilgas žaidimas", – pasiruošimą ilgai planuotoms atostogoms prisiminė tautodailininkė.

Į Milaną V.Sniečkuvienė vyko čia šeimą sukūrusios buvusios kaunietės kvietimu. Jauna moteris norėjo, kad jos naujuosius namus Italijos mados ir verslo sostinėje Kalėdoms papuoštų ir, kaip tikima, jos šeimą – ją, vyrą italą ir du jų vaikus – energiškai saugotų lietuviškas kosminis sodas.

Tokiu sodu norisi perteikti didybę, kurią išvysta žmogus, nukreipęs žvilgsnį į beribį dangaus skliautą.

Peržengė galimybių ribas

Vilkijietės sukurtame dideliame, kelių aukštų sode galima įžvelgti ir iš šiaudelių surištus dangaus kūnus. "Kosminis sodas – tas, kuriame ne šiaip saulutės, mėnuliukai ir žvaigždutės pavaizduoti, – aiškina tautodailininkė. – Tokiu sodu norisi perteikti didybę, kurią išvysta žmogus, nukreipęs žvilgsnį į beribį dangaus skliautą. Juk mūsų protėviai sodus kūrė neatsitiktinai – juos kūrė ne tik kaip tam tikrą energinę apsaugą šeimai, žmogui, namams, bet, matyt, ir norėdami tą darną, harmoniją, grožį, kurį jie matė danguje, atnešti į savo namus."

Paprastai sukurti dideliam sodui V.Sniečkuvienei prireikia dviejų savaičių. Šįkart, iš anksto atlikusi tam tikrus namų darbus (susikarpiusi ir surūšiavusi reikiamus šiaudelius), ji sodą surišo per keturias dienas. "Gal tiksliau būtų sakyti paras, nes teko dirbti ir naktimis – bijojau, kad kelionės metu sodo surišti nespėsiu", – pasak pašnekovės, rišant šį sodą jai teko peržengti savo galimybių ribas.

Sugrįžo į praeitį

Savaitės trukmės kelionė buvo labai intensyvi. "Norėjosi ne tik sodą rišti, bet ir pamatyti garsiąją Milano katedrą, ir Leonardo da Vinci freską "Paskutinė vakarienė" Šv.Marijos Maloningosios bažnyčioje Milane, ir aplankyti Florenciją. Italijos menų sostinėje mane ir bendrakeleivę lydėjo gidė. Italai sako, kad 50 proc. viso pasaulyje sukurto meno yra Italijoje, o 80 proc. itališko meno yra sukurta Florencijoje. Ten tikrai yra ką pamatyti. Lankėmės nedidelėse įspūdingose odininkų, auksakalių, porceliano dirbtuvėlėse. Jose, atrodo, nusikeli į praeitį", – V.Sniečkuvienė prisipažino ten pamačiusi ne tik daug grožio, bet ir pajutusi ramybę. Florencijoje tautodailininkė lankėsi ir Uficių galerijoje, kur nuo XVI a. saugomas garsiosios Medičių giminės sukauptas meno lobynas.

"Grįžtant iš Florencijos patekome į geležinkelio linijų darbuotojų streiką – kurį laiką buvo sutrikęs traukinių eismas. Streikui pasibaigus, vėluojantis traukinys lėkė 300 km/val. greičiu", – prisiminė muziejininkė.