- Birutė Rutkauskaitė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartais manoma, kad Zigmantas Vaza – nesėkmingos politikos vykdytojas, padėjęs pagrindus tolesniam valstybės irimui, bet iš tiesų jis buvo savo epochos žmogus ir geras valdovas, LRT klasikai sako istorikas Vladas Liepuonius.
„Kai kam atrodytų, kad reikia spręsti socialines problemas, paleisti valstiečius iš baudžiavos, o ne bažnyčias statyti, bet to laikotarpio didikams bažnyčios ar pompastiškų rūmų statymas, ypač brangios palydos per eisenas buvo svarbus dalykas“, – kalba istorikas.
Auksinės monetos – valstybės pasididžiavimas
Dvidešimties žmonių eisena iki prie Valdovų rūmų pastatytos auksinės arkos tikrai atkreipė dėmesį: baroko drabužiais pasidabinę miestiečiai, ant žirgo joja raitelis, o priekyje nešamos auksinės monetos. Baroko laikais laikinosios pergalės arkos mieste buvo statomos laimėjus svarbų mūšį. Pro jas žygiuodavo mūšio nugalėtojai, didikai ir visi miestelėnai.
Dažnai svarbiems šaliai įvykiams pažymėti būdavo nukaldinamos ir prabangios bei labai riboto tiražo monetos iš gryno aukso. Būtent tokių auksinių monetų replikas – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – dabar išleidžia ir Lietuvos monetų kalykla.
Šios monetos tęsia prieš dvejus metus pradėtą Lietuvos monetų kalyklos projektą, kurio tikslas – iš užmaršties prikelti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) auksines monetas. Auksinėmis monetų replikomis anksčiau atgimė valdovų Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro auksinės monetos.
Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas Modestas Katkevičius primena, kad dukatas – auksinis pinigas, kuris tuo metu cirkuliavo Lietuvoje: „Kiek tuo metu galėjai už jį nusipirkti, negaliu pasakyti, bet žinau, kad šiais laikais už vieną 500 metų senumo dukatą aukcionuose žmonės moka daugiau nei 100 tūkst. eurų.“
Pasak M. Katkevičiaus, tuo metu auksinis pinigas buvo mažiau naudojamas atsiskaitant – tai buvo kaip valstybės pasididžiavimo ženklas. „Tie pinigai buvo išleidžiami tam tikromis progomis. Manoma, kad 5 ir 10 dukatų monetos buvo išleistos Zigmanto Vazos 50-mečio ir Chotyno mūšio pergalės proga“, – kalba Monetų kalyklos atstovas.
Barokas – teatrališkas laikotarpis
Istorikas V. Liepuonius sako, kad Zigmanto Vazos laikotarpis LDK buvo klestėjimo periodas, nes tuo metu nebuvo labai sunkių epidemijų, kokios buvo XVII a. viduryje, ir labai alinančių, sunkių karų, nors pasienyje ar svetimose valstybėse ir vyko ne viena karinė kampanija. „Tai reiškia, kad valstybė turėjo pakankamai daug pinigų, kuriuos galima investuoti į meną, statyti bažnyčias, kurti tai, kas yra gražu. Todėl Vilnius iš to laikotarpio palikęs daugiausia ryškių ženklų ir yra labai gražus“, – teigia V. Liepuonius.
Anot jo, bendrame Europos kontekste barokas pasižymi labai dideliu dramatiškumu – tai labai teatrališkas, labai dramatiškas ir labai linkęs į kraštutinumus periodas: „Tas pats asmuo gali būti neįtikėtinai pamaldus per mišias ir paskui savo dvare – visiškas paleistuvis ir girtuoklis, bet tai jam tai neatrodytų kaip dviveidiškumas.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...