- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Juozas ir Julija Zaborskiai
-
Mažoji Edita su tėčiu J. Zaborskiu
-
Karininko atžalos miegas
-
Povilas Bareišis
-
Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija
-
Dailininkė Anastazija Tamošaitienė vedė kursus
-
Petro Katiliaus žmona Ona
-
Julija Paulauskaitė (būsimoji Zaborskienė) su knygyno darbuotoja
-
Karininkų žmonos ir dukros
-
Jonas Semaška kalbina savo simpatiją
Populiaraus serijinio leidinio "Lietuvos karininko fotoalbumas" trečiame albume jo rengėjai pažvelgė į tarpukario Lietuvos karininkų žmonų, seserų, žmonų, draugių privatų ir visuomeninį gyvenimą karininko fotografo mėgėjo akimis.
Fotografo palikuonių įnašas
Pasak menotyrininkės Vaidos Almonaitytės-Navickienės, šiuolaikinė fotografija alksta ir skursta dėl perdėtai intensyvaus vizualinės kultūros srauto. Klasikinė fotografija yra labiau įsimintina, nes ji fiksuoja ne laiko tėkmę, o jo tarpsnius. Buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, fotografas mėgėjas Juozas Zaborskis (1906–1989) savo artimiesiems, draugams ir visai Lietuvai paliko sunkiai įkainojamą turtą – apie pusę tūkstančio užfiksuotų fotografijose 1927–1940 m. Lietuvos būties ir buities laiko tarpsnių.
Šį turtą išsaugojusi karininko ir fotografo dukra Edita Zaborskytė (vėliau – Almonaitienė, iki šiol vadovaujanti Lietuvos birutiečių draugijos Kauno skyriui) perdavė sūnui Vyteniui. Mums pasisekė, kad istorikas dr. Vytenis Almonaitis, talkinant sesei menotyrininkei Vaidai, drauge su ir žmona psichologe dr. Junona Almonaitiene, remdamiesi išsaugotu J.Zaborskio archyvu, parengė jau trečią "Lietuvos karininko fotoalbumą". Jo paantraštė "Karininkų šeimų moterys XX a. 3–4 dešimtmetyje" byloja apie albumo sudarytojų siekį pateikti mums išsamesnį vaizdą apie tai, kaip ir kuo tarpukariu gyveno karininkų žmonos, dukterys, seserys, draugės.
Serialo tematikos įvairovė
Profesionalią karininko veiklą J.Zaborskis praturtino, pradėjęs fotografuoti praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje plačiajuosčiu firmos "Kodak" fotoaparatu su "armonikėle".
Karininkas iki 1940 m. intensyviai fotografavo kraštovaizdžius, miestų vaizdus, draugus ir artimuosius darbo bei laisvalaikio, švenčių metu, etnografinio, kultūrinio ir architektūrinio paveldo objektus. Fotografo mėgėjo palikuoniai turėjo daug darbo, parinkdami nuotraukas teminiams albumams, įterpdami į juos kitų karininkų šeimų fotografijas.
Prieš dešimtmetį Almonaičiai išleido J.Zaborskio fotoalbumą, kuriame pirmą kartą publikuojamos XX a. 3–4 dešimtmečiais darytos Lietuvos pajūrio fotografijos.
Antrame fotoalbumų serijos leidinyje buvo pirmą kartą publikuotos 1930–1940 m. Aukštaitijoje ir Žemaitijoje darytos etnografinio pobūdžio nuotraukos, 1924–1927 m. Kėdainių gimnazistų fotografijos. Pastarasis albumas papildytas ir nuotraukomis iš kitų šaltinių.
Pavojingos nuotraukos
Trečiame, ką tik pasirodžiusiame albume taip pat publikuojamos ne vien J.Zaborskio nuotraukos. Leidinio pristatyme Karininkų ramovėje dalyvavusi divizijos generolo Miko Rėklaičio dukra Asta priminė, kad išsaugotose nuotraukose Lietuvos karininkijos gyvenimo akimirkos – didelis turtas, kurio neišsaugojo daugelio karininkų šeimos, nes jos, tos nuotraukos, patekusios į kagėbistų rankas, galėjo tapti pretekstu išsiųsti vienus ar kitus karininko šeimos asmenis į Sibirą, juos suimti. Dėl šios priežasties ne visos karininkų šeimos tas nuotraukas išsaugojo.
"Man išsaugoti šeimos albumą padėjo atsitiktinumas, – kalbėjo Asta. – Kai 1941 m. birželį su sese ir mama buvome įkeltos į ešelono, turėjusio netrukus pajudėti iš Marijampolės geležinkelio stoties, vagoną, prie jo pribėgo mūsų, vaikų, auklė ir padavė mamai mano asmeninį fotografijų albumą – tai buvo madinga anuomet, – kuriame buvo ir mano tėvų nuotraukų. Kelios jų pateko į trečią "Lietuvos karininko fotoalbumą".
Beje, šie albumai leidžiami mažu tiražu daugiausia privačių rėmėjų ir pačių leidėjų lėšomis – nors jie populiarūs, noriai perkami ir labai vertingi ne vien ikonografijos prasme, valstybės paramos nesulaukia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...