- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nė vieno iš specialios šimtmečio programos finansuojamo filmo nebus spėta baigti ir parodyti iki vasario 16-osios – septyniolikos premjerų laukiama vėliau šiemet ir kitąmet.
„Nė vienam iš tų filmų nuo 2015 metų nebuvo keliamas reikalavimas vasario 16 dienai padaryti konkretų filmą. Todėl negalime sakyti, kad nebus, nes nebuvo keltas toks tikslas. Keltas tikslas, kad tie filmai, kurie finansuoti šios specialiosios programos lėšomis, išeitų į kino teatrus 2018 metais, vėliausiai – 2019 metais, kaip ir numatyta vyriausybės programoje dėl įgyvendinimo“, – BNS sakė Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas.
Anot jo, Vasario 16-ajai skirtu filmu galima laikyti būtent šią dieną pradedamą rodyti Audriaus Juzėno vaidybinį filmą „Pelėdų kalnas“ apie ankstyvąjį sovietinės okupacijos laikotarpį ir lietuvių rezistenciją. Lėšų jam sukurti yra skyręs ir Kino centras, tačiau ne iš šimtmečiui skirtos programos.
„Kino centras, finansuodamas filmus, vertindamas jų turinį, visuomet atsižvelgia, kiek tas turinys aktualus Lietuvai. Natūralu, kad dalis filmų, kurie buvo sukurti pastaraisiais metais ir atsiras kino teatruose šiais metais, jie puikiausiai tinka šiai progai, nors jie nėra specialiai finansuoti iš šimtmečio programos“, – teigė R. Kvietkauskas.
Tarp tokių kūrinių jis paminėjo ir Mariaus Markevičiaus režisuotą dramą „Tarp pilkų debesų“, Tomo Vengrio debiutinę juostą „Gimtinė“.
„Valstybės finansavimo sistema taip sukurta, kad svarbūs Lietuvai filmai visada galėtų atrasti galimybę gauti finansavimą“, – pabrėžė Kino centro direktorius.
„Specialioji programa yra vienas dalykas, ji labai svarbi ir ji išprovokavo daug įvairių naujų temų, aspektų, kurios galbūt mums labiau svarbios nei dirbant su užsienio partneriais, kita vertus, mano minėti pavyzdžiai, tiek „Pelėdų kalnas“, tiek „Tarp pilkų debesų“, tiek „Gimtinė“ rodo, kad lietuvių kūrėjai visą laiką kino kalba apie nacionalinius valstybei svarbius dalykus, ir kai talentingam žmogui kyla idėja, jis nelaukdamas būtinai to šimtmečio, pradeda ją įgyvendinti. Kai kada sėkmingai idėja su proga susitinka“, – sakė R. Kvietkauskas.
Rengtis valstybės šimtmečiui Kino centras pradėjo prieš kelerius metus.
Pasak R. Kvietkausko, 2015 metais paskelbtas idėjų konkursas, 2016 metais – parengiamųjų darbų finansavimo konkursas, o pernai – filmų gamybos finansavimo konkursas.
Visuose trijuose etapuose galėjo dalyvauti ir nauji projektai, nepaisant to, ar teikė paraiškas ankstesniam etapui, ar ne.
Iš viso šimtmečio filmų idėjoms, pasirengimui, gamybai finansuoti bus išleista 3,1 mln. eurų. Maksimali parama gali siekti ne daugiau kaip 75 proc. projekto biudžeto.
Kino centro vadovo teigimu, konkursų dalyviams nekelta reikalavimo sukurti būtinai istorinį filmą.
„Nebuvome apsiriboję kokiu nors istoriniu laikotarpiu. Idėjos galėjo siekti ir naujausius laikus, jeigu jos atspindi mūsų valstybės tam tikrą brandą, pasikeitimą, įskaitant ir problematinį keitimąsi“, – aiškino R. Kvietkauskas.
Galutiniame valstybės šimtmečiui skirtų filmų sąraše – 17 projektų.
„Iš jų yra du vaidybiniai ilgametražiai filmai, vienas trumpametražis, 12 dokumentinių filmų, du animaciniai trumpametražiai filmai ir vienas virtualios realybės filmas“, – vardijo Lietuvos kino centro vadovas.
Vaidybinius ilgametražius filmus kuria režisieriai Raimondas Banionis („Purpuriniai dūmai“) ir Karolis Kaupinis („Corcovado Borealis“). Trumpametražį filmą „Žvalgai“ režisuoja Andrius Bartkus.
Finansavimo taip pat sulaukė Audriaus Stonio ir Kristinės Briedės, Sauliaus Beržinio, Andriaus Lekavičiaus, Roko Darulio ir Ronaldo Buožio, Eimanto Belicko ir kitų režisuojami dokumentiniai ilgametražiai filmai. Gediminas Šiaulys kuria animacinį filmą „Šviesa“, Antanas Skučas – „Grybų karą“, Kristina Buožytė – virtualios realybės trumpametražį „Angelų takais“.
Šių metų vasario 16-ąją Lietuva minės Valstybės atkūrimo dieną. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kad atstatoma nepriklausoma Lietuvos valstybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“4
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai11
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje2
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas5
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti16
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...