- Laura Švedaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra apskaičiuota, kad Afrikoje moterys per savo gyvenimą nešiodamos vandenį šešis kartus suvaikščioja iki Mėnulio. Pirmyn ir atgal. O Europoje moterys važinėja metro, autobusais, tramvajais ar troleibusais. Tuomet vyrai, žinoma, stebi jas ir įsivaizduoja įvairiausius dalykus. Įsivaizduoja jas nuogas, plaukiojančias vandenyje arba šokančias pilnaties šviesoje, arba jų sodrų juoką. Tik ne moteris, kopiančias į Mėnulį su sunkiais vandens ąsočiais.
Be šokio – ne gyvenimas
Taigi, čia – dar vienas tekstas apie Afriką. Perspėju, kad tikriausiai ir vėl bus neapsieita be riebesnių apibendrinimų. Nes Afrika didelė, o kiekvienas – nori to ar nenori – apie šią žemę turi savo nuomonę lygiai taip pat, kaip ir apie Dievą, kokakolą ar atominį ginklą.
Kaip ir pridera Lietuvoje, Kaunas šokėjus iš Afrikos pakrikštijo itin rudenišku lietumi. 23-iojo tarptautinio šokio festivalio "Aura" scenoje svečiavosi šokėjai ir choreografai iš Senegalo, Malio, Nigerijos, Maroko, Dramblio Kaulo Kranto, Benino, Pietų Afrikos. (Būta ir svečių iš Izraelio, Austrijos ir Lenkijos, tačiau, kadangi čia yra dar vienas tekstas apie Afriką, apie juos tenka sąmoningai patylėti.)
Ir kai Germaine Acogny, pasauliui gerai žinoma šiuolaikinio Afrikos šokio motina iš Senegalo, įžengia į sceną, suprantu, kad šis tekstas bus dedikuojamas moters temai. Kauno dramos teatre pristatytas "Songook Yaakaar" – tai choreografės šokio solo, pasakojantis apie Afrikos žemyno žmones, kurie vis ieško lengvesnio gyvenimo svetur – migruoja. O migruodami ilgisi savo gimtųjų kraštų, kur gaivališkai šokama per tuoktuves, sielvartingai šokama per laidotuves ar iš visos širdies šokama per kitas apeigas. Šokama, nes be šokio – ne gyvenimas.
Nepajėgūs išgirsti?
Unikalioje G.Acogny judesio technikoje jungiasi vakarietiškas modernus šokis ir Afrikos tradiciniai šokiai. Čia ji atgaivina savo protėvių ritualus, taip pat ir judesius, išmoktus iš savo močiutės – Jorubų šventikės. Pasak G.Acogny, ši technika iš esmės siejasi su gamta. O gamta jungia daugelį afrikietiškų šokio stilių. G.Acogny taip pat pabrėžia, kad jos šokiui labai svarbus stuburas – besirangantis ir vingiuojantis – dar vadinamas gyvenimo gyvate.
G.Acogny sako: "Nelauk, kol kas kitas suteiks tau malonumą. Tavo paties kūnas yra malonus. Šokis – yra vienas didelis malonumas." Vis dėlto jos šokio spektakliai neišvengiamai neša ir socialinę-politinę žinutę. Žinoma, Europai. Tik ar šįkart Kaunas yra Europa? Kai per pasirodymą suskambėjus ironiškai muzikėlei, G.Acogny paragina visus stotis ir kartu dainuoti itin nevienareikšmį žodį "Globalization", pusė salės lieka stingti kėdėse. Taip ir neaišku, ar čia kaltas tas užsilikęs posovietinis lietuvio žiūrovo pasyvumas, ar vis dėlto nenoras prisiimti atsakomybės už tai, ką Afrikai yra padariusi Vakarų Europa.
"Niekam negalima leisti lipti ant savęs", – sako G.Acogny ir priduria, kad "jau seniai išaušo metas ir Afrikos žmonėms kalbėti patiems už save". Matyti, kad stiprus choreografės charakteris ir pozicija – ne iš lengvo ir patogaus gyvenimo. Šiai charizmatiškai ir išmintingai moteriai skauda ir ji renkasi netylėti. Netylėti šokiu.
Ieškoti moters širdies
Dar vienas pasakojimas apie moterį atsiskleidžia Kaolacko šokio trupės pasirodyme "Rogonou Maame" ("Mano močiutės ašaros"). Čia Kaolackas, kuris, beje, yra G.Acogny mokinys, pasipuošia moteriška tradicine suknele. Vyras atsiduria moters kailyje. Tokia paradoksali situacija scenoje dažniausiai sukuria komišką įspūdį. Tačiau šįkart – visai nejuokinga. Suknelė, retkarčiais varžanti Kaolacko judesius, o retkarčiais juos išryškinanti, paprasčiausiai tampa tuo, kuo ir yra, – moters simboliu – archetipu.
Dabar vyras ieško jos širdies – ne iš aistros – veikiau vedamas solidarumo jausmo ir užuojautos. Dėl to jis išdrįsta atsiriboti nuo savo paties vyriškumo ir nebijo sužinoti, koks yra moters skausmas ir kasdienybė.
Kaolackas siekia pagerbti moterį. Ir jis tai daro vis dėlto ne vien apsivilkdamas suknelę, bet ir savo paties kūno pastangomis skambant vienam gražiausių Afrikos balsų – Ninai Simone.
Galiausiai Nelisiwe Xaba ir Kettly Noel savo gyvybingu ir sudėtingu pasirodymu "Correspondences" vainikuoja ir, atrodo, atskleidžia moteriškumo temą. Ekspresyvusis duetas dvelkia lengvu erotiškumu. Šios moterys susitinka scenoje tam, kad papasakotų apie draugystę – paviršutinišką, gilią, intymią, žaismingą. Ir jos kalba ne apie ką kitą, o – save, savo autobiografiją išskleisdamos rampų šviesoje ir laistydamos ją pienu iš chirurginių pirštinių.
Akivaizdu, kad yra ko iš šių moterų pasimokyti. Jei ne šokio meistriškumo, tai drąsos kopti į Mėnulį su sunkiais vandens ąsočiais ir apie tai kalbėti.
Tekstas parengtas dalyvaujant Lietuvos šokio informacijos centro projekte "Šokis žodžiu – ne[w]kritika".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...