Ekspertai sutaria – laukti, kol vaikas išmoks kalbėti ar pradės suprasti istorijų siužetus, nereikėtų. Kodėl su pirmąja knyga juos supažindinti reikėtų dar kūdikystėje, pasakoja prie socialinės iniciatyvos "MaMaDu" prisijungusios Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Inga Mitunevičiūtė ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Auksinis standartas

Mokslininkai sutaria, kad kuo daugiau tėvai kalba su savo vaikais, pradedant pirmosiomis gyvenimo akimirkomis, tuo geriau vystosi jų verbaliniai ir lingvistiniai gebėjimai. Anot I.Mitunevičiūtės, kūdikių smegenys aktyviausiai formuojasi iki trejų metų, todėl itin svarbu tinkamai išnaudoti būtent šį laiką.

"Tyrimai rodo, kad vaikai žodyną kaupti ima nuo pirmųjų savo gyvenimo akimirkų, pustrečių metų vaikai jau moka taisyti lėlių daromas kalbos klaidas, o sulaukę trejų metų dauguma jų jau būna įsisavinę nemažai gramatikos taisyklių. Nors kelių mėnesių kūdikis dar daug ko negali, tėvai neturėtų apsigauti – šiuo metu jis mokosi ir siurbia informaciją tokiu greičiu, kokiu jo smegenys daugiau niekada nebedirbs", – sako I.Mitunevičiūtė.

Anot pašnekovės, tėvams, norintiems paskatinti kalbinę kūdikio raidą, kuri tiesiogiai veikia ir jo intelektą, tereikia šiuo ypatingu laikotarpiu sukurti tinkamą aplinką – su vaiku kuo daugiau kalbėtis, jam dainuoti ir skaityti.

Vaikui, augančiam šeimoje, kurioje imti knygą į rankas yra įprasta, skaitymas atrodys toks pat natūralus dalykas, kaip ir valytis dantis prieš miegą.

"Žymioji Betty Hart ir Toddo Risley studija tyrė, kiek žodžių per savo gyvenimą yra išgirdę ketverių metų vaikai, ir pastebėjo, kad skirtingose šeimose augusių mažylių išgirstas žodžių skaičius gali skirtis net iki 30 mln. žodžių. Tokį skirtumą mokslininkai sieja su skirtinga tėvų išsilavinimo ir socioekonomine padėtimi – vaikai, kurių tėvai neturėjo aukštojo išsilavinimo, per valandą vidutiniškai išgirsdavo tik apie 600 žodžių, o išsilavinusių – apie 2 100 žodžių. Toks atotrūkis gali daryti įtaką tolesnei vaiko raidai. Tačiau tai išspręsti galima paprastai – skaitant mažyliams", – teigia I.Mitunevičiūtė.

Ji pabrėžia, kad svarbus ne tik žodžių skaičius, jų įvairovė, bet, svarbiausia, kalbėjimas turi būti gyvas, o ne sklindantis per išmaniuosius įrenginius, TV ar radiją.

"Būtent gyvo kalbėjimo ir atgalinių reakcijų reikia iš suaugusiųjų, kad formuotųsi vaiko kalbiniai įgūdžiai. Pokalbius pakeisti gali nebent knygų skaitymas balsu – jų kalba dažnai būna turtingesnė, nei vartojama tėvų ar kitų šeimos narių. Knygos gali būti naujų, neįprastų ir nekasdienių, bet ne mažiau svarbių ir reikalingų žodžių šaltiniu", – sako I.Mitunevičiūtė.

Formuojamas įprotis

Ankstyvojo skaitymo skatintoja Rūta Elijošaitytė-Kaikarė atskleidžia ir daugiau laiku atverstos knygos pranašumų.

"Skaitydami tėvai ne tik ugdo vaiko kalbinius įgūdžius, bet ir stiprina ryšį su juo. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiui vien tėvų balsas, dėmesys, buvimas šalia reiškia saugumą ir nusiraminimą. Taigi šiuo laiku net nebūtina turėti specialių knygų, ką tik gimusiems galima skaityti ir tai, ką tuo metu skaito patys tėvai, o ypač tinka lopšinės", – sako R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Jos teigimu, skaitymas balsu ankstyvuoju laikotarpiu taip pat gali padėti vaikams suformuoti įprotį skaityti ir ateityje, tik jau savarankiškai.

"Vaikui, augančiam šeimoje, kurioje imti knygą į rankas yra įprasta, skaitymas atrodys toks pat natūralus dalykas, kaip ir valytis dantis prieš miegą. Paverskite skaitymą kasdieniu ritualu, tačiau ne prievole – neatitraukite vaiko nuo kitos jam malonios veiklos, kad jis nepradėtų sietis su nemaloniu užsiėmimu", – dalijasi R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Pirmoji knygelė: kokią pasirinkti?

Paklausta, ar svarbu, kokia knyga yra skaitoma mažyliui, R.Elijošaitytė-Kaikarė siūlo atsižvelgti į vaiko amžių.

"Jei naujagimiui svarbus tik balsas, smalsiam ropinėtojui jau įdomi ir pati knygelė kaip daiktas: jam norisi versti, kramtyti, spustelėjus mygtuką, išgirsti garsą, puslapyje atpažinti kamuolį, gyvūną ar medį. Svarbiausia – leisti jam taip skaityti, vis parodyti ir įgarsinti iliustracijas. Tam geriausiai tinka nedidelio formato knygos kartoniniais lapais, su aiškiais objektais puslapiuose ir mažai teksto, kurį tėvai galėtų lengvai interpretuoti ir perkurti", – paaiškina R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Nors kelių mėnesių kūdikis dar daug ko negali, tėvai neturėtų apsigauti – šiuo metu jis mokosi ir siurbia informaciją tokiu greičiu, kokiu jo smegenys daugiau niekada nebedirbs.

Kai kalbame apie mažylius, su kuriais tėvai jau kartu gilinasi ir į skaitomą istoriją, anot R.Elijošaitytės-Kaikarės, svarbu leisti vaikui knygą išsirinkti pačiam.

"Vaikams svarbus kartojimas, tad tą pačią knygą jie dažnai nori skaityti ne kartą. Stenkitės neprarasti susidomėjimo – nuolat bandykite atrasti kažką nauja drauge. Susiekite istoriją su tikromis patirtimis, kartu ją interpretuokite – taip ne tik padėsite vaikui suprasti mus supantį pasaulį, bet ir išsakyti tai, kas jam svarbu", – teigia R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Pasak pašnekovės, šiandien yra nemenkas knygų, skirtų pirmosioms skaitymo patirtims, pasirinkimas. Apsispręsti, kurias pasirinkti, tėvams gali pagelbėti ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus rekomendacijos jo internetinėje svetainėje.

Verta žinoti

Visi, auginantys vaikus iki trejų metų, daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų trumposiomis SMS žinutėmis gali gauti prisijungę prie "MaMaDu" sistemos ir užsiregistravę tinklalapyje mamadu.lt.