Quantcast

Šimtmečio metai – geriausi Lietuvos kino rinkai

  • Teksto dydis:

Susumavęs 2018 m. kino teatrų lankomumo duomenis, Lietuvos kino centras (LKC) priėjo išvadą, kad tai buvo geriausi metai kino rinkai po nepriklausomybės atkūrimo.

Nustatytas pats didžiausias iki šiol susidomėjimas lietuvišku kinu, pasiektas dokumentinio filmo žiūrimumo rekordas, rekordiškai augo kinuose apsilankiusių žiūrovų skaičius ir bendrosios pajamos.

Nacionalinio kino dalis tarp visų kino teatruose rodytų filmų sudarė 27,9 proc. rinkos (2017 m. šis rodiklis siekė 21,42 proc.). Šiuo rodikliu Lietuva reikšmingai lenkia kaimynines Baltijos šalis ir Lenkiją (pastaraisiais metais sudarė apie 24 proc.) bei pagal šį rodiklį artėja prie kitų stiprių kino industrijos valstybių, tokių kaip Prancūzija (vidutiniškai apie 37 proc.).

Tokį nacionalinio kino populiarumą neabejotinai lėmė smarkiai išaugęs lietuviškų filmų premjerų skaičius – jų įvyko 21 (2017 m. buvo 11). Bendrai augo ir nacionalinio kino produktyvumas: pernai buvo sukurti net 54 nauji įvairios trukmės ir žanrų kino filmai, 28 jų – vaidybiniai (2017 m. sukurtas 41 filmas, iš jų vaidybinių – 15).

Didžiuosiuose ekranuose sėkmingai pasirodė ir dokumentikos darbai, kurie paprastai sudaro itin mažą rinkos dalį. Kinuose pernai pasirodė devynios premjeros: režisieriaus Arūno Matelio dokumentinis filmas "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta", Jūratės ir Vilmos Samulionyčių "Močiute, Guten Tag!", Martyno Starkaus "Mulai", Editos Kabaraitės filmas "100 metų kartu", Roko Darulio ir Ronaldo Buožio "Rūta", Eimanto Belicko "Tumo kodeksas",", Ramunės Kudzmanaitės "Aš priglaudžiau prie žemės širdį", Martinos Jablonskytės "Lituanie, mano laisve" ir didžiausiu hitu tapusi Mindaugo Survilos dokumentinė poema "Sengirė". Šis filmas pasiekė nepriklausomos Lietuvos dokumentinio kino žiūrovų rekordą, nes jį, pritaikytą ir neregiams, pamatė daugiau nei 62 tūkst. lietuvių.

LKC teigimu, nacionalinio kino pakilimui įtakos turėjo ir proginiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai, kuriems pažymėti buvo skirtas papildomas valstybinis finansavimas filmų gamybai. Iš viso buvo paremta net 17 naujų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų.

Pernai augo visų filmų žiūrimumas – per metus parduota daugiau nei 4 mln. bilietų. 2 mln. eurų išaugo ir už parduotus bilietus surinktų pajamų dydis, kuris pasiekė 22,5 mln. eurų. Vidutinė kino teatrų bilietų kaina per metus taip pat šiek tiek didėjo – nuo 5,02 iki 5,26 euro. Lietuvos kino centro statistiniais duomenimis, šalies kino teatrų žiūrovai labiausiai laukė lietuviško kino premjerų, kurių pirmojo savaitgalio rezultatai lenkė garsiausių užsienio filmų premjerinius rodymus.

Populiariausiu 2018-ųjų filmu Lietuvoje tapo spalį pristatyta drama "Tarp pilkų debesų" (rež. Marius Markevičius), pastatyta remiantis to paties pavadinimo Rūtos Šepetys romanu. Ši istorija kartu su lietuviška komedija "Klasės susitikimas: berniukai sugrįžta!" (rež. Kęstutis Gudavičius) nurungė tik trečioje pozicijoje likusią Bryan Singer muzikinę dramą "Bohemijos rapsodija".

LKC teigimu, 2019 m. planuojama daugiau nei 20 filmų premjerų. Žiūrovų laukia ir tarptautiniuose kino festivaliuose jau pristatytų bei įvertintų lietuviškų filmų premjeros, ir kino debiutai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių