Sibiro Madona – vilties ir tikėjimo švyturys

  • Teksto dydis:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido antrą knygos "Sibiro Madona" laidą. Pirmoji, pasirodžiusi metų pradžioje, buvo išpirkta per keletą savaičių.

Gimusi iš skausmo

"Mums žinoma virš 3 tūkst. tremties vietų, apie 1 200 kalinimo vietų, apie 700–800 represuotųjų kapinių. Tik nedidelėje jų dalyje buvo statomi bendri paminklai. Tačiau vienose kapinėse – Korbiko – kaip centrinė maldos vieta stovėjo Švč.Mergelės Marijos skulptūra, išdrožta politinio kalinio Jono Maldučio", – sako knygos sudarytoja Birutė Panumienė.

Skulptūros autorius J. Maldutis – Linkuvos gimnazijos mokinys, kartu su bendraminčiais gimnazistais leidęs pogrindinį laikraštėlį "Nepavergtos mintys". Išleisti vos keturi  leidinuko numeriai. J. Maldutis, kuris iliustruodavo laikraštėlį, ir dar trys bendraminčiai ir už šią veiklą nuteisti dešimt metų lagerio ir penkerius metus tremties.

Lageryje J. Maldutis išmoko staliaus amato, pradėjo drožti skulptūrėles, kurias lagerių viršininkai parduodavo turguose.

Išleistas iš lagerio J. Maldutis atvažiavo pas tėvus, ištremtus į Krasnojarsko krašte esančią nedidelę labai skurdžią Korbiko gyvenvietę. Čia apgyvendinti tremtiniai sunkiai dirbo miškuose, jų paruošta mediena būdavo eksportuojama – virsdavo stalininei SSRS svarbia valiuta.

Statula tremtiniams atstojo maldos namus – vos nutirpdavo sniegas, jie rinkdavosi prie Madonos kiekvieną sekmadienį, melsdavosi.

Korbike J. Maldutis vietos gyventojams iš pradžių gamino baldus, o vėliau sulaukė vienos tremtinės prašymo išdrožti skulptūrą pagal Švč.Mergelės Marijos apsireiškimo Paryžiuje, Bako gatvėje, motyvą, kuris buvo atvaizduotas ir ant maldos paveiksliuko. Iš miško partempus pušies rąstą, drožėjas paniro į darbą.

Atstojo maldos namus

Kitose kapinėse, kaip pabrėžia B.Panumienė, tremtiniai statė bendrą kryžių, liejo cementinį paminklą visiems tautiečiams, o J. Maldučio drožinys buvo vienintelis, atvaizduojantis Švč. Mergelę Mariją.

Kolektyvinį ištremtų lietuvių pamaldumo objektą, tikėjimo, vilties, tėvynės ilgesio, paguodos šaltinį, lietuviškų tradicijų simbolį buvo pašventinęs po tremties Krasnojarske apsigyvenęs, didelį tremtinių sielovados darbą atlikęs ir vėliau veikiausiai už tai nužudytas kunigas Juozas Gustas. Statula tremtiniams atstojo maldos namus – vos nutirpdavo sniegas, jie rinkdavosi prie Madonos kiekvieną sekmadienį, melsdavosi.

Iš pušies išdrožta statula sukurta labai meniškai. Švelnių bruožų Madonos veidas skleidžia ypatingą šilumą, o preciziškai, net su raukšlelėmis, išdrožtos rankos kuria globėjiškos motinos vaizdinį, universalų visų religijų ir tautų žmonėms. Tad neatsitiktinai skulptūra ilgainiui įgavo tokios sakralinės įtaigos, kad išvykus lietuviams tremtiniams prie jos melstis pradėjo ir vietos gyventojai, atvažiuodavę net iš Krasnojarsko ir meldę jos Viešpaties globos, užtarimų ir visokių stebuklų.

Grįžimas namo

Leidus tremtiniams grįžti į Lietuvą, kurį laiką skulptūra rūpinosi vienas buvęs tremtinys, o galiausiai dėmesį į Korbiko kapinėse stovinčią baltai dažytą statulą atkreipė prasidėjusių ekspedicijų dalyviai. Matant sparčiai nykstantį, nuo apačios kasmet vis labiau irstantį drožinį nuspręsta pargabenti į Lietuvą.

Nenorėdami nuskurdinti vietos gyventojų, atimti iš jų tikėjimo dalimi tapusios skulptūros, lietuviai Korbikui padovanojo naują ąžuolinę statulą. Naujoji Švč.Mergelės Marijos skulptūra, tęsdama pirmtakės misiją, ir toliau yra vietos gyventojų traukos centru, stiprindama Krasnojarsko krašte likusių lietuvių tikėjimą.

Kai daugiau kaip 50 metų Korbiko kapinėse išbuvusi, dėl gamtos poveikio jau gerokai apirusi statula grįžo įkandin tremtinių, ji buvo pavadinta platesnį kontekstą turinčiu Sibiro Madonos vardu ir šiuo metu stovi Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje.

Pasak LGGRTC vyr. istorikės B. Panumienės, Centre yra surinkta apie 70 tūkst. represuotų Lietuvos piliečių prisiminimų ir apie 50 tūkst. nuotraukų iš represijos vietų. Apie Korbiko, arba Sibiro, Madoną taip pat susikaupė daug liudijimų, tad buvo nutarta juos išleisti atskiru leidiniu.

Anot Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovės dr. Ilonos Strumickienės, ši knyga atskleidžia pačią tremties anatomiją, parodo, kokia svarbi buvo religija, tikėjimas.


Šiame straipsnyje: SibirasSibiro Madonaknyga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių