- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Griežtos karantino sąlygos priminė, kaip patogu ir paprasta turtinti savo žinių bagažą lankantis virtualiosiose parodose. Tarp projektų, kuriuos pristato Lietuvos integrali informacinė sistema, – ekspozicija apie senąją angelų drožimo tradiciją.
Savamoksliai kaimo dievdirbiai iki XX a. penktojo dešimtmečio kūrė įvairių šventųjų skulptūras. Dažniausiai jos būdavo talpinamos kaimo pakelėse, sodybose ar kapinėse statomose koplytėlėse, koplytstulpiuose, stogastulpiuose, puošdavo bažnyčias. Bėgant laikui bažnyčių interjeras keitėsi, koplytėlės sunyko, tad jose buvusios skulptūrėlės saugotos namuose.
Žemaičių muziejaus "Alka" įkūrėjas ir pirmasis direktorius Pranas Genys, važinėdamas po Žemaitiją ir rinkdamas aukas muziejui, kartu rinko ir eksponatus. Po Antrojo pasaulinio karo liaudies meno rinkinys buvo pildomas ekspedicijų metu surinktais, pavienių asmenų dovanotais eksponatais. Taip buvo pradėta kaupti, kurių dabar jau virš tūkstančio, įvairių šventųjų skulptūrų kolekcija.
Savitą vietą liaudies skulptūroje užima angelai. Muziejuje saugoma beveik aštuoniasdešimt jų skulptūrėlių. Dalį jų galima išvysti vyr. muziejininkės Vidos Rimkuvienės ir muziejininkės-skaitmenintojos Loretos Norvaišienės parengtoje virtualiojoje parodoje adresu www.limis.lt/virtualios-parodos.
Žemaičiai tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą, kuris lydi jį visą gyvenimą. Angelų skulptūros – sudėtinė Pietos, šv.Izidoriaus, šv.Roko skulptūrų kompozicijų dalis. Skrendantys, klūpantys, stovintys, pamaldžiai ant krūtinės sudėję rankas ar rankoje laikantys žvakę angelai papildydavo, vizualiai sustiprindavo visą koplytėlės vidaus kompoziciją.
Seniausia muziejuje sukaupto rinkinio skulptūra "Angelas" paženklinta 1704 m. data. Žemaičių muziejuje "Alka" saugomas angelas stovi sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis, ilgais plaukais, ilgais rūbais, dešinė koja truputį sulenkta, kairės kojos matyti pirštai. Kita to paties meistro angelo skulptūra be pažymėtos datos, tikėtina, sukurta tais pačiais metais. Abi skulptūros stovėjo Patausalės (Telšių r.) koplyčioje, kuri buvo nugriauta po 1863 m. sukilimo.
Įspūdingas ir nežinomo liaudies meistro sukurtas angelas – bronza nuspalvintais sparnais, paauksuotas, stovintis ant debesies. Dievdirbio Kazimiero Mockaus angelas skelbia – "Gloria in excelsis Deo" ("Garbė Dievui aukštybėse").
Skulptūrėlė buvo padaryta ir pritvirtinta virš veidrodžio rėmų. Veidrodis buvo pagamintas meistro dukteriai Onai. Angelas vaizduoja moterį baltu sijonu, žaliu švarku, per liemenį perjuostu juosta. Veidas pailgas, plaukai ilgi, banga gulantys ant pečių. Angelas basomis kojomis, kairės kojos pirštai nuskilę. Skulptūra stovi ant stačiakampio pagrindo.
Dauguma rinkinio skulptūrų datuotos XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Iš daugelio meistrų išliko tik kelios pavardės: Kazimieras Mockus, Kazys Varnelis, Adomas Einikis, Vaitkus (vardas nežinomas).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių savivaldybė siekia iš VU perimti Didždvario rūmus
Šiaulių miesto savivaldybė siekia iš Vilniaus universiteto (VU) perimti miesto centre, Aušros alėjoje, esančius Didždvario rūmus. Ten ji norėtų įkurti Santuokų rūmus ir erdves menui. ...
-
Kaunas tikisi, kad kultūros sostinės renginiai turizmą grąžins į priešpandeminį lygį3
Kaune įpusėjus Europos kultūros sostinės metų programai ir rugsėjį laukiant keleto aukšto lygio renginių, turizmą mieste tikimasi grąžinti į priešpandeminį lygį, sako programos kūrėjai. ...
-
Po dvejų metų pertraukos Neringoje vyks senųjų amatų dienos
Šeštadienį Neringoje po dvejų metų pertraukos prasideda XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“, pranešė įstaiga „Neringos muziejai“. ...
-
Rašytojos B. Garmus literatūrinis debiutas sukėlė audrą ir virtuvėje, ir literatūros pasaulyje
Į televizijos kulinarinio šou virtuvę ji įsisuko tarsi viesulas. Tarp puodų, keptuvių ir tyškančių riebalų amerikiečių rašytojos Bonnie Garmus sukurta chemikė ir televizijos žvaigždė Elizabetė Zot 1961-aisiais moterims kalb...
-
Klaipėdiečiai švenčia Dzūkų dieną1
Tebešvenčiant 770-ąjį miesto gimtadienį, Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka penktadienį visus pakvietė į Dzūkų dieną „Nuog pieskų prieg pieskų“ / Nuo smėlynų prie smėlynų“. ...
-
(Ne)rimtas menas intelektualiame vakarėlyje
Jei reikėtų vizualizuoti jauseną po gero, linksmo vakarėlio, kaip tai galėtų atrodyti? Tikriausiai – nereprezentatyviai. Galioja dėsnis, kad kuo vakarėlis geresnis, tuo diena, išaušusi po jo, yra sunkesnė. Pajausti vakarėlio nuota...
-
O. Pleirytė-Puidienė: esu paprastas žmogus, Vaidilutė yra tik legendaris pseudonimas
Literatūroje yra galingų ąžuolų ir liepų, bet yra ir žemesnių medžių ar krūmų, be kurių istorija būtų ne visa ir nevientisa, tad kartais reikia paminėti jau primirštus vardus ir darbus. Viena iš tokių literatūros darbininkių yr...
-
Įkvėpimo šaltiniu tapo sodyba: trapus stiklas saugo amžiną gamtos ir žmogaus ryšį2
Prasidėjus pandemijai įprasta realybė stipriai pasikeitė. Taip, kaip buvome įpratę leisti laiką, atsipalaiduoti iki jos – galimybių nebebuvo. Sudėtinga situacija skatino ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą, jaus...
-
Kauno kultūros mugė kviečia atrasti įvairius kultūros skonius2
Rugsėjo 3–4 dienomis Kaune, Vienybės aikštėje, antrus metus vykstanti mugė ir vėl suburs kultūros organizacijas ir iniciatyvas. Šiemet Kauno miesto ir rajono gyventojų bei svečių lauks daugiau nei 30 kultūros operatorių, kurie kv...
-
I. Šimonytė sveikina aktorių P. Budrį jubiliejaus proga1
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nuoširdžiai sveikina teatro ir kino aktorių, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatą Povilą Budrį, švenčiantį 60-metį. ...