„Sengirė“ sužavėjo žinomą amerikiečių gamtos fotografą

Prieš šešis mėnesius Niujorko publikai pirmą kartą pristatytas lietuvių režisieriaus ir operatoriaus Mindaugo Survilos filmas "Sengirė" šį kartą buvo atrinktas į šiame megapolyje vykstantį kasmetį Europos kino šalių festivalį "Panorama". Tąkart į "Sengirės" premjerą nesutilpo visi norintys, tad šį kartą pažiūrėti išskirtinės dokumentikos gegužę į kino muziejaus "Museum of the Moving Image" didžiąją salę ir vėl sugužėjo nemažas niujorkiečių būrys. Tarp jų buvo ir žinomas amerikiečių gamtos fotografas Scottas Dere. Dar tą patį vakarą po filmo pristatymo jis parašė M.Survilai susižavėjimo kupiną laišką.

Po filmo peržiūros žiūrovai ilgai nepaleido režisieriaus – klausinėjo, kaip buvo kuriamas filmas, kur dar galima aplankyti Lietuvoje sengires. Be to, ne vienas Mindaugui siūlė imtis savotiškos misijos: filmuoti visas pasaulyje esančias ir sparčiai nykstančias sengires. Tačiau režisierius atsakė, kad to tikrai neketinąs daryti, nes ir taip gyvenimo neužteks parodyti ir papasakoti vien tik apie Lietuvą ir jos turtus. Jis pats kartu su keliais bendraminčiais dabar kuria fondą, kurio tikslas bus išsaugoti sengires Lietuvoje. Festivalio programos sudarytojo ir pokalbio moderatoriaus Davido Shwartzo paklaustas, kokiu būdu jis bandys išsaugoti sengires, Mindaugas atsakė: "Dabar medžiai kertami dėl pelno, tad prieš pinigus gali kovoti tik pinigais. Ketiname išsipirkti sengirių plotus ir tuomet jau jų niekas negalės iškirsti."

Į kino festivalį "Panorama Europe" M.Survila atvyko iš Čikagos. Čia jis dalyvavo lietuvių surengtame dokumentinių filmų festivalyje ir taip pat pristatė daugybę apdovanojimų pelniusį savo dokumentinį filmą "Sengirė". Niujorke režisierius gausiai susirinkusiai lietuvių bendruomenei skaitė paskaitą apie kone dvylika metų kurto filmo užkulisius. Klausytojai sužinojo, kaip buvo sukonstruotos slėptuvės 27 m aukščio medžiuose, apie nuskendusio miško paieškas amžinos tamsos gelmėse, ką daryti ir ko nedaryti, kai medžio viršūnėje svečiuojiesi 23 valandas per parą, ir daugybę kitų senosios girios paslapčių. O dieną prieš festivalio atidarymą M.Survila buvo pakviestas į kito Europos šalių kultūrai skirto festivalio "Origin Europe Month of Culture" apskritojo stalo diskusiją.

M.Survila prisipažino, kad pristatyti savo kūrybą jau antrą kartą Niujorke jam buvo didelė garbė. "Pritarčiau savo bičiuliui, kuris Niujorką vadina pasaulio užupiu, – sako režisierius. – Šis miestas yra magiška vieta, į kurią visi suvažiuoja iš įvairiausių pasaulio kampelių. Čia kasdien vyksta daugybė kultūrinių renginių ir pritraukti žiūrovus yra ypatingai sunku. Esu dėkingas Lietuvos kultūros institutui už finansinę paramą, o Lietuvos kultūros atašė Niujorke Gražinai Michnevičiūtei už organizavimą ir renginių viešinimą, pritraukusį į filmą gausų būrį ne tik lietuvių, bet ir niujorkiečių."