- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Septynetas – ypatingą reikšmę daugelio žmonių akyse turintis skaitmuo, dažnai sutinkamas ne tik gamtoje ar istoriniuose reiškiniuose, bet ir popkultūroje, pavyzdžiui, filmuose. Tačiau ar svarbus šio skaitmens „vaidmuo“ filme gali nulemti jo pelningumą, išliekamąją vertę ar net mūsų pasitenkinimą jį žiūrint? Kad filmo paieškos netaptų tikra kančia, trunkančia ilgiau nei pats filmas, kviečiame tuo įsitikinti patiems ir peržiūrėti septynis žinomiausius filmus, kurių pavadinimuose figūruoja septynetas.
„Snieguolė ir septyni nykštukai“
Šis 1937 metais pasirodęs, į animacijos klasikos lentyną patenkantis filmas – pirmoji pagal vaidybinio filmo struktūrą sukurta animacinė juosta. Natūralu, kad visi laurai už jos sėkmę atitenka daugiausiai „Oskarų“ – net 26 – pelniusiam „Snieguolės ir septynių nykštukų“ prodiuseriui, animacijos kine pradininkui Voltui Disnėjui.
Nors prieš 85-erius metus kino teatrų sales išvydusio filmo gamyba vos V. Disnėjaus studijos vos neprivedė iki bankroto, „Snieguolė ir septyni nykštukai“ tapo tikra sensacija.
Pagal Brolių Grimų pasaką parašytas filmas, atsižvelgiant į infliaciją, šiandien yra daugiausiai uždirbusi juosta JAV ir Kanadoje, į filmą parduota daugiau nei 100 mln. bilietų. Be to, Amerikos kino institutas (angl. American Film Institute, AFI) 2008 metais „Snieguolę ir septynis nykštukus“ pripažino geriausiu animacinio žanro amerikietišku filmu.
Įdomu ir tai, kad vienuoliktosios „Oskarų“ ceremonijos metu, V. Disnėjui už šį filmą buvo skirtas ypatingas garbės „Oskaras“ ar net „Oskarai“. Kartu su įprasto dydžio statulėle jam buvo įteiktos ir septynios mažesnės, simbolizuojančios, žinoma, „Snieguolę ir septynis nykštukus“.
„Septyni psichopatai“
Nors į „Snieguolę ir septynis nykštukus“ sulaukta šlove ir padaryta įtaka kino istorijoje „Septyni psichopatai“ tikrai nesilygiuoja, šis 2012 metų filmas išsiskiria savo juodu humoru bei talentingu būriu aktorių, tarp kurių – Colinas Farrelas, Woody Harrelsonas, ukrainietiškų šaknų turinti Olga Kurylenko ir Christopheris Walkenas.
Filmo pagrindinis veikėjas – įkvėpimo bet kokia kaina ieškantis rašytojas Martis, niekaip negalintis pabaigti vieno scenarijaus. Tačiau jam įsivėlus į draugų krečiamas „šunybes“, Marčiui teks užsiimti nebe absurdiškomis filmo idėjų paieškomis, o savo gyvybės išsaugojimu.
Nenustebkite, jei ši tamsi satyra jums primins kiek anksčiau, 2008 metais pasirodžiusį filmą „Reikalai Briugėje“, nes abi juostos – britų režisieriaus Martino McDonagho darbas. Rugsėjo 7 dieną Tarptautiniame Toronto kino festivalyje debiutavęs filmas iš viso uždirbo apie 30 mln. dolerių, t.y. maždaug dvigubai daugiau nei visas jo biudžetas.
„Septyni“
Kultiniu tapęs 1995 metų psichologinis trileris „Septyni“ – antrasis amerikiečių režisieriaus Deivido Finčerio filmas, grąžinęs jam norą dirbti kino srityje. Iki 1992 metų D. Finčeris buvo žinomas kaip muzikinių vaizdo klipų režisierius, tačiau būtent šiais metais pasirodė jo debiutas didžiajame ekrane – „Svetimas 3“.
Tiesa, pirmas blynas buvo kaip reikiant prisvilęs. Dėl įkyraus studijos ir prodiuserių kišimosi į filmavimo procesus ir patį scenarijų, filmas nepateisino didelių lūkesčių ir nuvylė serijos gerbėjus. Ko gero daugiausiai apie „Svetimą 3“ pasako paties D. Finčerio žodžiai: „nėra žmogaus, kuris šio filmo nekęstų labiau nei aš.“
Todėl turbūt nenuostabu, kad po nesėkmingo „Svetimo 3“ pasirodymo kino teatruose, D. Finčeris net pusantrų metų nebuvo skaitęs nė vieno jam siųsto filmo scenarijaus ir buvo prisiekęs niekada neberežisuoti filmų.
Tačiau pamatęs „Septynių“ scenarijų, amerikietis persigalvojo – du detektyvai, besivaikantys serijinį žudiką, kuris savo nusikaltimus grindžia septyniomis mirtinomis nuodėmėmis, patraukė D. Finčerio akį. Tai – kelią autentiškam režisieriaus stiliui nutiesusi istorija – įtempta, tamsi ir kupina netikėtų posūkių.
„Septintasis antspaudas“
Vienu geriausių režisierių, švedo Ingmaro Bergmano režisuotas „Septintasis antspaudas“ – pasaulinio kino klasika. „Auksinei palmės šakelei“ nominuotas ir Specialųjį žiuri apdovanojimą pelnęs filmas geriausiai turbūt žinomas dėl pagrindinio veikėjo – riterio Antonijaus Bloko – sužaistos šachmatų partijos su pačia mirtimi.
1957 metų filmas pasakoja apie riterio sugrįžimą į viduramžių Švediją iš kryžiaus žygių. Tai – kiek absurdiška, egzistencialistinė kelionė, paliečianti gausų pluoštą temų – nuo tikėjimo karo akivaizdoje ar žmogaus prigimties iki mirties neišvengiamybės.
Kaip vieną geriausių visų laikų filmų „Septintąjį antspaudą“ yra įvardiję tokie režisieriai kaip Woody Allenas ar lenkų kino meistras Krzysztofas Zanussis.
„Septynios sielos“
Ar įmanoma išpirkti kaltę ir susitaikyti su tragiškomis savo veiksmų pasekmėmis? Į šį klausimą bando atsakyti paslaptinga ir ne iš karto savo ketinimus atskleidžianti drama. Filmo pagrindinį veikėją suvaidino Willas Smithas, o jam puikiai talkina antraplanius vaidmenis atlikę Rosaria Dawson ir Woody Harrelsonas.
Nors kino kritikai šį Gabriele Muccino režisuotą filmą sutiko itin skeptiškai ir peikė jį dėl banalaus ir nelogiško siužeto, filmas plačiajai visuomenei padarė nemenką įspūdį. „Septynios sielos“ uždirbo net 168 mln. dolerių – trigubai daugiau, nei kainavo jį pagaminti.
„Septyneri metai Tibete“
Pagal autobiografinę austro Hainricho Harrerio knygą sukurtas „Septyneri metai Tibete“ – jautrus, tikrą istoriją pasakojantis, Žano Žako Ano režisuotas filmas. Jame pagrindiniu smuiku groja H. Harerį suvaidinęs Bredas Pitas. Įdomu ir tai, kad jo žmoną įkūnijo lietuvė Ingeborga Dapkūnaitė.
„Septyneri metai Tibete“ pasakoja apie dviejų alpinistų – H. Harerio ir Peterio Aufšnaiterio (Deividas Thewlis) – kelionę į Himalajus, jų įkalinimą prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir klajones Tibeto kalnuose.
Natūralu, kad dėl palankaus Tibeto bei neigiamo kinų vaizdavimo, filmas neišvengė kontroversijos Kinijoje – tiek režisieriui, tiek B. Pittui ir D. Thewliui buvo visam gyvenimui uždrausta atvykti į šalį. „Septyneri metai Tibete“ iš viso uždirbo kiek daugiau nei 130 mln. dolerių, bene dvigubai nei filmo biudžetas.
„Septyni samurajai“
2012 metais kino žurnalas paskelbė kas dešimtmetį kino kritikų ir režisierių sudaromą geriausių visų laikų filmų sąrašą. Jame „Septyni samurajai“ – japonų režisieriaus Akiros Kurosavos šedevru laikomas filmas – užėmė septynioliktą vietą.
„Septynių samurajų“ veiksmas vyksta 1586 metais, Japonijos istorijos Sengoku periodu. Jame pasakojama apie viltį praradusį ūkininkų kaimą, kurio gyventojai pasamdo septynis roninus – samurajus be šeimininko – kad šie apsaugotų kaimą nuo nusikaltėlių, besikėsinančių į jų derlių.
Daugiau nei tris valandas trunkantis filmas buvo sukurtas 1954 metais ir tuo metu buvo brangiausias Japonijos istorijoje. „Septyni samurajai“ sulaukė milžiniškos sėkmės ne tik tarp kino kritikų, bet ir tarp žiūrovų – juosta užkopė į daugiausiai Japonijoje 1954 metais uždirbusių filmų sąrašo viršūnę.
Šiandien „Septyni samurajai“ yra laikomas vienu iš labiausiai perkurtų ir perdirbtų filmų, kurio pulsą galima užčiuopti ne tik „Žvaigždžių karų“, bet ir „Keršytojų“ visatose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...