- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas. Tokią išvadą leidžia padaryti Lietuvos istorijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos profesorės Raimondos Ragauskienės tyrimai
Tradicijos pradininkai
Prof. R.Ragauskienė išanalizavo XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, šeimos modelį, reprodukcinę elgseną, ligas ir kitus klausimus. Viena tyrimų temų – mišrios didikų santuokos.
Mokslininkė nustatė, kad dinastinių santuokų tradiciją XII a. pradėjo pirmieji Lietuvos valdovai, o ją pratęsė Gediminaičių ir Jogailaičių dinastija. "Iki XV a. pr. žmonas jie dažniau rinkosi iš Rytų kraštų ir daugiau stačiatikes, ypač Jogailaičiai. Nuo XV a. pabaigos vedybų strategijoje dominavo pietryčių ir vidurio Europos kryptys. LDK diduomenė, sekdama valdovų pavyzdžiu, buvo tarp pirmųjų visuomenės sluoksnių nuo XV a. pabaigos pasirinkusi atviro tipo santuokas su užsienietėmis", – teigia istorikė.
Radvilos buvo vieni pirmųjų, XV a. pab. – XVI a. pr. pradėję mišrių santuokų tradiciją. "Jau pirmoje XVI a. pusėje Radvilos pagal mišrių santuokų skaičių tapo neabejotinais lyderiais LDK. Iš viso mišrios santuokos XV a. pab. – XVII a. pr. didikų giminėje buvo sudarytos aštuoniolika kartų: vienuolika moterų tapo Radvilienėmis ir septynių didikų dukros buvo išleistos už svetimšalių", – skaičiuoja prof. R.Ragauskienė.
Anot istorikės, tai gana dideli skaičiai. Antai, negalutiniais duomenimis, XVI a. Biržų ir Dubingių Radvilų šakoje septyniose didikų šeimose buvo 21 moteris (trylika žmonų ir aštuonios dukros), iš jų beveik pusė – net šešios Radvilienės – ne vietinės kilmės. Iš į Radvilų giminę atėjusių žmonų didžioji dalis (aštuonios) buvo lenkų kilmės. Trys moterys turėjo vokiškas šaknis, buvo kilusios iš kunigaikštiškosios Prūsijos ir Livonijos.
Išleisdami savo dukras už svetimšalių, XVI a. antroje pusėje didikai žiūrėjo jau ne tiek politinės naudos, kiek ekonominių dalykų.
Ryšiai ir pinigai
"Ilgą laiką LDK didikams nepavyko, nors buvo siekiama, susigiminiuoti su įtakingiausia Lenkijoje Šidloveckių gimine. Nesėkme baigėsi Žemaitijos seniūno S.Kęsgailos ir M.Radvilos Rudojo bandymai (...) Tik M.Radvilai Juodajam pavyko susigiminiuoti su Šidloveckiais – jis vedė jauniausią Krokuvos kašteliono ir Lenkijos kanclerio Kristupo Šidloveckio ir Zofijos Targoviskos dukrą Elžbietą. Dėl šių vedybų Radvila ne tik gavo valdų Lenkijoje, bet per žmonos seseris susigiminiavo su platesniu įtakingų Lenkijos giminių ratu, pavyzdžiui, Tarnovskiais", – teigia prof. R.Ragauskienė.
Radvilų dukterų už svetimšalių ištekėjo mažiau, nei svetimšalių tapo Radvilienėmis. Istorikė pasakoja, kad vienas tokių atvejų užfiksuotas XV pab., kai būsimos Lenkijos karalienės Barboros teta ištekėjo už paskutinio Mazovijos Piasto Konrado II Rudojo. "Šios vedybos neabejotinai buvo prestižinis dalykas. Tiesa, jos nemažai kainavo: mazovietis gavo 10 000 dukatų kraitį, dar tiek pat įsipareigota sumokėti per šešerius metus", – teigė istorikė.
Profesorės teigimu, XVI a. Radvilų vedybinė strategija svetimšalių požiūriu buvo kryptinga. "Dar nepasiekę didžiausios savo galybės, didikai stengėsi susigiminiuoti su įtakingiausiomis, pirmiausia Lenkijos, giminėmis. Taip pat atsižvelgta į ankstesnes LDK didikų santuokas su įtakingiausių Lenkijos giminių atstovais, todėl palyginti nedaug naujų, netradicinių giminių. Per mišrias santuokas Radvilos įgijo ryšių su platesne lenkų diduomene, jos buvo naudingos politiškai. Ne mažiau svarbus dividendas buvo gauti geri kraičiai, ypač valdos Lenkijoje. Išleisdami savo dukras už svetimšalių, XVI a. antroje pusėje didikai žiūrėjo jau ne tiek politinės naudos, kiek ekonominių dalykų. Aišku, geriausiai buvo, kai šie abu siekiai sutapdavo", – komentuoja prof. R.Ragauskienė.
Teisės ir pareigos
Koks buvo į Radvilų giminę įsiliejusių kitataučių moterų gyvenimas? "Nepaisant aukštos socialinės kilmės, Radvilienės pagal LDK, o ir Lenkijoje vyraujančią patriarchalinės šeimos sampratą, didžiausią dėmesį privalėjo skirti šeimai, susilaukti ir išauginti vaikus. Labai įvairus buvo porų turėtų vaikų skaičius. Daugiausiai – devyni gimė ir aštuoni iš jų sulaukė pilnametystės – M.Radvilos Juodojo ir E.Šidloveckos šeimoje", – pasakoja profesorė.
Didikės taip pat turėjo geriausias galimybes tarp moterų dalyvauti viešajame valstybės gyvenime. Kaip gerai žinoma, jų veiklos spektras priklausė pirmiausia nuo vyrų, bet ne mažiau nuo pačios didikės asmenybės, santuokoje praleistų metų.
Istorikė taip pat nurodo, kad į giminę atitekėjusios užsienietės persisemdavo Radvilų namų dvasia, aktyviai dalyvaudavo giminės gyvenime, stiprino šeimos ir Radvilų giminės galią. "Joms buvo būdingas daugiau radviliškas nei prolenkiškas mentalitetas. Kita vertus, vartojamos kalbos, kultūrinės tradicijos požiūriu Radvilienes galima laikyti savotiškomis savo šalių ambasadorėmis", – straipsnyje "XVI a. didikų Radvilų lenkų kilmės žmonos" teigia prof. R.Ragauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Leonavičiūtė-Gecevičienė: Bona buvo motina, kurios nelinkėtum, bet ji užaugino stiprias asmenybes1
Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė, iš Italijos kilusi Bona Sforca turėjo penkis vaikus, tačiau numylėtiniai buvo tik du – pirmagimė Izabelė ir vienintelis sūnus Žygimantas Augustas. Kitos trys jos dukros augo ...
-
Gelgaudiškio dvare jau skamba muzikiniai penktadieniai
Per Lietuvą ritasi vasaros muzikos festivalių banga, o zanavykų krašto architektūros perlu vadinamame dvare pirmąjį birželio penktadienį jau nuskambėjo pirmasis „Muzikinių penktadienių Gelgaudiškio dvare“ koncertas. ...
-
Paryžiuje esančios aikštės skverui suteiktas „Lietuvos sodų“ vardas2
Prancūzijos sostinės tarybos sprendimu Paryžiaus 17-ojo rajono Generolo Catroux (Katru) aikštėje esančiam skverui suteiktas „Lietuvos sodų“ vardas, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. ...
-
„Dizaino savaitė’23“ jau aštuonioliktą kartą džiugina dizaino mylėtojus ir profesionalus
Šešiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Telšiuose ir Anykščiuose – vykstantis festivalis pristato gausią programą, kurioje rasite ir pramogų, ir profesinių veiklų. Pagrindinės diskusijos apie a...
-
Renkant LRT generalinį direktorių ministras siūlo keisti vertinimo tvarką12
Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai du kartus nepavykus išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, kultūros ministras Simonas Kairys siūlo keisti kandidatų vertinimo tvarką. ...
-
Kultūros ministras S. Kairys sako neplanuojantis atsistatydinti22
Kultūros ministras Simonas Kairys sako planuojantis tęsti darbus ir neketinantis atsistatydinti, nepaisant prezidento raginimų Vyriausybės vadovei apsispręsti dėl kabineto narių, sukėlusių abejonių dėl išlaidų savivaldoje, atsakomybės. ...
-
Kitąmet vyksianti Dainų šventė šimtmečio proga laukia per 35 tūkst. dalyvių3
Kitų metų vasarą šimtmetį minėsianti Dainų šventė laukia per 35 tūkst. dalyvių, ji į renginį kvies su šūkiu „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Gedimino kalnui reikia naujo keltuvo: senajam – 15 metų, neberanda atsarginių dalių18
Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbų projektą baigs rengti įmonė „Hidroterra“, kitų metų pavasarį tikimasi pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą, planuojama pirkti naują keltuvą. ...
-
Geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnęs D. Želvys: jausmas buvo geras
Klaipėdos jaunimo teatro aktorius klaipėdietis Donatas Želvys apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2023“ pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą už pagrindinį vaidmenį filme „Poetas“. Šio filmo režisieriai ir scenarijaus au...
-
Sugrįžta įsimintiniausias vasaros nuotykis – „ConTempo“ festivalis
Liepos 29–rugpjūčio 6 d. Kaune ir Kauno rajone vyks scenos menų festivalis „ConTempo“, praneša Kauno miesto savivaldybė. ...