- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Menininkui užbaigus paveikslą, jis tampa atskira begalinės Visatos dalele, kurioje susijungia subjektyvūs dailininko ir žiūrovo išgyvenimai.
Paveikslai atveria erdvę mintims, kurios susipindamos sukuria naujų prasmių. Sonata Riepšaitė – jaunosios kartos tapytoja, savitai ir brandžiai jaučianti ją supantį pasaulį, drobėse išreiškia ilgesio melancholiją, atsiradusią išvykus tiems, kurie yra brangūs.
– Kūrinys tai – savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?
– Šis paveikslas buvo vienas pirmųjų sėkmingų atradimų paėmus į rankas degintą anglį. Tai svarbus momentas mano kūryboje, kuris išlaisvino tolesniems kūrybiniams ieškojimams.
– Kuo žvilgsnis į šį darbą, kuriame atrandate savojo aš refleksiją, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Paveikslas – mano bakalauro darbo "Tolimas artumas" dalis. Viena iš darbų ciklo dalių buvo peizažai, kuriuos tapiau iš svetur gyvenančių artimųjų socialiniais tinklais siunčiamų nuotraukų. Todėl save šiame paveiksle matau netiesiogiai. Interpretuoju save kaip artimųjų tęsinį ar jų dalį. Čia aš apmąstau savo būtį šeimos, artumo, atstumo ir atsiskyrimo kontekstuose.
– Kas lėmė kūrinio atlikimo techniką?
– Smalsumas. Tai buvo vienas eksperimentų, kuriuos prieš metus dariau pagal mainų programą studijuodama Karališkojoje menų akademijoje, Hagoje, Olandijoje. Tuo metu nesinorėjo spalvų, dažų. Nežinojau, ar paveikslas pavyks, ar išvis kažkas gausis. Tai pirmas mano sukurtas didelio formato darbas deginta anglimi. Prieš tai eksperimentavau su mažo formato peizažais ant palaidos drobės. Tačiau darbas su deginta anglimi ant didelės drobės visai kitoks. Jis reikalauja didelio kruopštumo, kantrybės. Laikas paveikslo kūrimo metu buvo išsitęsęs, sulėtėjęs, juo mėgavausi galėdama apmąstyti peizažą, ne tik regimą nuotraukoje, tačiau ir jo prasmę apskritai, peizaže slypinčią filosofiją. Tiek tema, tiek atlikimo technika viena kitą pateisino.
– Ar kūrinyje meninėmis išraiškos priemonėmis siekėte perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas, ar, priešingai, atsiriboti nuo jų, jas paslėpti?
– Tai buvo bandymas įsigilinti ir suprasti artimųjų patiriamas emocijas, jų kasdienybę. Tačiau subjektyvių apmąstymų tapybos proceso metu veikiama, kūriniuose pasakoju ir apie atitolimo, artumo jausmus, kuriuos patiriu. Apskritai, "Tolimo artumo" darbų cikle, peizažų nepatyrimas kartu ir jų neišgyvenimas kartu su artimaisiais, lemia jų melancholišką nuotaiką, kuri jaučiama visuose serijos darbuose.
– Kūrimo procesas paremtas natūra, fotografijos medija, atmintimi? Ar darbe vaizduojama abstrahuota architektūrinė erdvė yra reali, ar tai vaizduotės konstruktas?
– Fotografija buvo šio paveikslo atspirties taškas, tačiau vis apmąstydama šį peizažą, leidau vaizduotei interpretuoti tai, ką mačiau nuotraukoje. Ta vieta iš tiesų egzistuoja, tačiau atrodo kitaip nei paveiksle.
– Ko siekėte kūrinyje sujungdama griežtas architektūrines formas ir natūralios gamtos fragmentą?
– Man patinka geometriškumas, o nuotraukoje užfiksuotas amfiteatras buvo minkštų, laiko nugludintų formų, todėl norėjosi jį pateikti aštresnį, atskleisti keistą apskritimo formą, esančią gamtoje, tarsi ją atkartojančią, tarsi visai ten svetimą.
– Kuo rėmėtės pasirinkdama darbo spalvinę išraišką?
– Siekiau perteikti kinematografišką įspūdį. Ekranų gausa kasdienybėje (kai artimų žmonių telefono ar fotoaparato ekrane fiksuojamas vaizdas, peržiūrimas ekrane, paskui siunčiamas man, į kurį aš vėl žiūriu ekrane) atitraukia nuo realaus vaizdo ir skatina reaguoti. Mano reakcija – monochrominės spalvos.
– Kokia yra fono reikšmė kūrinyje?
– Man labai svarbus pasiruošimo kūrybai procesas. Jį atlieku kruopščiai, tai tampa net tam tikru ritualu. Tapyba prasideda nuo apmąstymo, tada reikia paruošti drobę ir tik tuomet – dažyti ar naudoti degintą anglį. Siekiau išlaikyti drobės trapumą, jautrumą, todėl natūralią jos spalvą fone palikau matomą, taip įprasmindama visą kūrybos procesą, kuris nėra akivaizdus.
– Ar šiame darbe fiksuojate praeities įvykių refleksijas, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Kaip minėjau, tai mano artimųjų užfiksuoti peizažai su kuriais gyvendama mintyse, viso tapybos proceso metu, skyriau vietą esamajame laike. Šiame paveiksle praeitis, mano vaizduotės įgalinta, gyvena esamajame laike.
– Kuo šis darbas išsiskiria iš kitų jūsų kūrinių?
– Tai yra pirmas didelio formato paveikslas, kurtas deginta anglimi. Jis žymi pokyčių mano kūryboje pradžią. Pradėjusi tapyti anglimi, atradau save.
Apskritai, bakalauro darbas buvo sėkmingas: vos apsigynusi, pradėjau bendradarbiauti su galerija "Meno Parkas", o spalį mano kūriniai keliaus į Veronos meno mugę ("ArtVerona Fiera d'Arte") kartu su Rosandos Sorakaitės, Remigijaus Treigio bei Tomo Vosyliaus darbais.
– Pažvelgus į kūrinį iš šalies, kokios dabarties laiko aktualijos jame atsiskleidžia?
– Tai peizažas, matomas žmogaus, savo aplinkoje išgyvenančio emigracijos procesus. Nors be konteksto tai nėra akivaizdu, tačiau melancholiška nuotaika, atitrūkimo, atsiskyrimo ir artumo klausimai yra nujaučiami.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...