Romanas tėvo išsiilgusiems berniukams

  • Teksto dydis:

Klimato kaita, politinės manipuliacijos, propaganda grįstas karo modelis, archeologinis šeimos santykių žemėlapis, mitologinė išgalvota milžinų istorija – šios pagrindinės temos išryškėja naujame, daugiasluoksniame rašytojo Mindaugo Jono Urbono romane "Žudant Dzeusą".

Prieš kelerius metus debiutavęs rašytojas gali būti vadinamas vienu įdomiausių šiuolaikinių jaunosios kartos rašytojų. Romaną "Žudant Dzeusą" išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos dailininkas Zigmantas Butautis, knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Dėstytojas Martinas gyvena prie Arkties klimato kaitos epochoje. Į Arktį veržiasi invazinės valstybės, trokštančios išgauti naftą. Tirpstant ledynams, išnyra nežinomų milžinų civilizacijos kaulai. Tačiau, atrodo, kad pasaulio nejaudina žmonijos ištakos. Kol Martinas gręžiasi į praeitį, žmonija gyvena dabarties ambicijomis. Pamažu jis atitolsta nuo realybės. Vis dažniau jusdamas sutrūkinėjusį ryšį su tėvu, grįžta į praeitį ir išgyvena vaikystės traumas.

Bėgdamas nuo beprotybės imasi literatūrinių bandymų. Užsidaręs namuose nuo karo gausmo kuria legendą apie atrastos milžinų civilizacijos kapavietę. Bando įkvėpti archeologinėms iškasenoms gyvybės, nė nesuprasdamas, kad iš tikrųjų taip atkasa savo paties gyvenimo istoriją.

Viena svarbiausių romano istorijų yra sutrūkinėjęs, traumomis ir prieštaromis grįstas Martino ir tėvo ryšys. Tėvas – ambicingas ir praeityje moterų geidžiamas tapytojas, kuris romane vadinamas Dzeusu. Per pasakojimo praeities properšas išryškėja nuolatinis vaiko noras gauti iš tėvo pritarimą, būti šalia jo, pelnyti tėviškos meilės, tačiau Dzeuso charakteris bohemiškas ir jis vienu metu atsainiai myli sūnų ir nuo jo nusigręžia.

Vis dažniau jusdamas sutrūkinėjusį ryšį su tėvu, grįžta į praeitį ir išgyvena vaikystės traumas.

Mažasis Martinas ima siekti tėvo prielankumo, naikindamas pats save. Ir priešingai – mamos dėmesio ir meilės perteklius kelia jam labiau gailestį ir dar didesnį tėviškos meilės ilgesį. Tyrinėdamas tėvo paliktus paveikslus, Martinas skaudžiai rekonstruoja traumuojantį ryšį su juo ir tai perteikia per savo kuriamą alternatyvią istoriją apie milžinus. Pasak autoriaus, šis romanas skiriamas visiems berniukams, kurie siekė tėviškojo prielankumo, bet taip ir nepasiekė.

"Žudant Dzeusą" – tai ilgas Martino savivokos procesas, kuriant nesamų, bet galėjusių būti santykių iliuziją, kuria jis žūtbūt nori patikėti. Ir patiki. Po daugelio metų, jau karo apsuptyje, susitikęs su tėvu bando vėl užmegzti ryšį, tačiau šis bandymas tampa vaikystės košmarų ir užslėptų baimių proveržiu, tad Martinas supranta, kad jis visgi tėvui niekada taip ir neatleido. Ant kulnų lipantys kariniai pokyčiai netikėtai pažadina Martiną iš iliuzijos ir nubrėžia kitokius santykius su tėvu.

Rašytojas M.J.Urbonas – vienas įdomiausių jaunosios kartos rašytojų, 2016 m. debiutavęs novelių knyga "Dvasių urna", 2017-aisiais išleidęs romaną "Šimtmečių melancholija". Trečioji autoriaus knyga "Žudant Dzeusą" – skaudi ir beprotiška nužmoginimo istorija, kurioje iš dabarties perspektyvos praeityje ieškoma stiprybės šaltinio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių