- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rašytoją Leą Goldberg, kurią Izraelyje žino ir myli kiekvienas – nuo paprasto darbininko iki profesoriaus, nuo vaiko iki garbaus senuko, pagaliau šiek tiek daugiau pažinosime ir mes Lietuvoje. Iki šiol į lietuvių kalbą buvo išversti vos keli jos eilėraščiai, o dabar vaikai perskaitys leidyklos „Žalias kalnas“ išleistą eiliuotą istoriją „Nuomojamas butas“, pasakojančią apie tai, kaip svarbu sugyventi su kitais ir kitokiais nei mes patys.
Istorijos vėtrose
Lija Goldbergaitė, Leah Goldberg, לאה גולדברג, – žydų literatūros klasikė, poetė, literatūros profesorė, dramaturgė, vertėja, viena žymiausių Izraelio valstybės ir kultūros kūrėjų, garsi litvakė.
Lea gimė 1911 m. gegužės 29 dieną Abramo ir Tsilos Goldbergų šeimoje, Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje, tačiau vėliau pati savo gimimo vieta yra įvardijusi Kauną. Šiame mieste prabėgo rašytojos vaikystė ir jaunystė. Jos gyvenimas – tarsi sunkios Lietuvos žmonių išgyventos istorijos atspindys. Tik Pirmojo pasaulinio karo pradžioje šeima kartu su tūkstančiais kitų Lietuvos žydų buvo ištremti į Rusiją. Ankstyvoji L.Goldbergaitės vaikystė prabėgo Balašovo miestelyje, Saratovo srities rajone. 1918 m. šeimai buvo leista grįžti. Deja, Lėjos tėvas buvo suimtas, kankintas, dėl to patyrė emocinį sukrėtimą. Sudėtingas jo likimas skaudžiai paveikė ir būsimąją rašytoją.
Dar besimokydama Švabės žydų gimnazijoje, vos dvylikametė Lea parašė pirmuosius savo eilėraščius. Vėliau studijavo Kauno, Berlyno ir Bonos universitetuose, įgijo semitų kalbų daktaro laipsnį. Sugrįžusi į Lietuvą hebrajų kalbos ir literatūros mokė Tarbut žydų gimnazijos mokinius Raseiniuose. Trečiojo dešimtmečio pradžioje jos eilėraščiai pasirodė periodikoje, jau buvo spausdinami literatūros rinkiniuose.
Lietuva, ypač Kaunas, formavo rašytojos asmenybę, paliko gilų įspaudą poetės gyvenime ir kūryboje. Todėl beveik visi garsiausi poetės eilėraščiai, šiandien Izraelyje tapę populiariomis dainomis, iš tiesų apdainuoja Lietuvą. Todėl ir Kaune, Kęstučio gatvėje, visai netoli namo, kur anksčiau gyveno Goldbergų šeima, vietos, atsirado sienos piešinys su rašytojos portretu ir eilėraštis „Pušys“ lietuvių ir hebrajų kalbomis. Rašytoja tarsi pušis, įleidusi šaknis dviejose tėvynėse, kalba apie tai, kad jos širdyje ir Izraelis, ir Lietuva yra vienodai svarbūs.
Rašytoja, vertėja, pedagogė
1935 m. L.Goldberg išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno Tel Avive. Pirmiausiai ten nuvyko ji pati, vėliau – ir mama, su kuria rašytoja praleido visą savo gyvenimą. Kartais ji save vadino niekieno teta. Aplinkiniai poetę prisimena kaip moterį be vietos, įvairiapusę asmenybę, nuolat rymančią vienoje iš kavinių. Ekstravagantišką, ryškią ir laisvą. Gyveno ji Arnon gatvėje, buvo geriausia kaimynų vaikų draugė.
L.Goldberg rašė poeziją, prozą, dramas, kritikos straipsnius, mokėjo net septynias užsienio kalbas, todėl daug vertė, ypač iš rusų ir italų kalbų. Vienas sudėtingiausių jos vertimų – Levo Tolstojaus „Karas ir taika“; taip pat Rainerio Marios Rilke'ės, Thomo Manno, Antono Čechovo, Anos Achmatovos, Williamo Shakespeare'o ir Francesco Petrarcos vertimai ir daugybė kitų kūrinių, įskaitant žinynus ir pasakojimus vaikams. Į hebrajų kalbą ji išvertė daug lietuvių liaudies dainų. Dirbo „Sifriyat Poalim“ leidykloje Tel Avive, įsteigė Lyginamosios literatūros katedrą Jeruzalės universitete, joje dėstė, kūrė paveikslus, iliustracijas ir koliažus.
L.Goldberg mirė 1970 m., tais pačiais metais jai buvo skirta garbinga Izraelio literatūros premija, kurią, deja, jau atsiėmė jos mama. Šiandien poetės portretas ir eilės puošia 100 šekelių banknotą.
Kūryboje poetė kalba apie vaikystę, meilę, vienatvę, senatvę ir mirtį – labai asmeniškai, introspektyviai ir paprastu šiuolaikišku tonu, be jokių stilistinių įmantrybių.
Užaugino ne vieną kartą
L.Goldberg yra tokia populiari Izraelyje, kad bent vieną eilėraštį mintinai padeklamuotų kiekvienas, užaugęs su jos knygomis. Ji – viena reikšmingiausių Izraelio vaikų rašytojų, sukūrusi jiems per 20 populiarių kūrinių. Jau dvi Izraelio jaunimo kartos užaugo skaitydamos jos pasakojimus ir eilėraščius.
Nors gerai mokėjo ne vieną kalbą, rašė hebrajų kalba ir kūrė vaikams jau tada, kai vaikų rašytojų besikuriančioje Izraelio Valstybėje beveik nebuvo. 1926 m., vos penkiolikos metų, dienoraštyje prisipažino, kad puikiai supranta, jog rašydama hebrajų kalba save apriboja, tačiau galėjo tik taip arba visai nerašyti. O to ji niekaip negalėjo atsisakyti, nes rašymas, literatūra jai buvo ir šeima, ir visas gyvenimas.
Kūryboje poetė kalba apie vaikystę, meilę, vienatvę, senatvę ir mirtį – labai asmeniškai, introspektyviai ir paprastu šiuolaikišku tonu, be jokių stilistinių įmantrybių. Jos ilgesingas žvilgsnis dažnai nukreiptas į gamtą – ir tai bene žinomiausi, mėgstamiausi jos eilėraščiai.
Legendinė pasaka
Istorija paprasta, tačiau itin prasminga. Kai Peliukas dingsta iš savo buto, kaimynai paskelbia apie nuomą. Vienas po kito buto apžiūrėti užeina interesantai, tačiau vis randa priekaištų kaimynams. Darbščiajai skruzdėlei višta atrodo tingi, triušis kritikuoja gegutę už tai, kad ji paliko savo jauniklius, kiaulei nepatinka juodas katės kailis, o lakštingalai trukdo triukšminga voverė. Pagaliau Balandis, kuriam visi kaimynai ir butas atrodo puikūs, sugrąžina į namus ramybę ir harmoniją.
Pirmą kartą šis tekstas pasirodė 1948 m. periodiniame leidinyje, po vienuolikos metų išėjo kaip „Sifriyat HaPoalim“ leidyklos knyga, kurios pasirodymas sutapo su Wadi Salibo riaušėmis, demonstracijomis ir vandalizmo aktų serija Haifoje, Izraelyje, 1959 m. Tuo tarpu poema pasakoja apie santarvę, toleranciją ir tai, kad galime taikiai sugyventi, kad ir kokie skirtingi būtume, moko nespręsti apie žmones pagal tai, kaip jie atrodo, padeda atsikratyti išankstinio nusistatymo ir kiekvienam suteikti galimybę.
Lija Goldbergaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.
Pusšimtį metų „Nuomojamas butas“ Izraelyje buvo populiariausia knyga vaikams. Todėl 2020 m., pandemijos metu, vienoje televizijos laidoje ją pasirinko perskaityti pats Izraelio prezidentas. Ši klasika tapusi eiliuota istorija, sukurta Rytų Europos liaudies pasakos motyvais, išversta net į penkiolika pasaulio kalbų.
Pagaliau šį kūrinį savo rankose laikys ir Lietuvos skaitytojai. Mėgausis profesionaliu poeto ir vertėjo Antano A.Jonyno vertimu. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pelnęs aukščiausią apdovanojimą už Johanno Wolfgango von Goethe'ės „Fausto“ vertimą, su džiaugsmu ėmėsi ir L.Goldberg knygos vaikams. Ją iš hebrajų kalbos išvertė Nathanas Gitkindas. Ypatingą knygos koncepciją sukūrė ir apipavidalino Sigutė Chlebinskaitė.
Knygos forma – neįprasta, atkurta „Knygų šalyje“ pagal XVIII a. leistų transformacinių knygelių vaikams principą. Knygos paveikslėliai perpjauti horizontaliai per centrą, kad būtų sudaryti atvartai, kuriuos galima atlenkti aukštyn arba žemyn. Skaitant pasakojimą galima dėlioti naujus personažus, stebėti, kaip jie keičiasi, atrasti panašumų ir skirtumų, o gal net papildyti savo piešiniais. Jei norėsis, iš knygelės pavyks sudėlioti ir savotišką namą žaidimams. Dailininkė kviečia kartu pasivaikščioti po Leos aprašytą Žaliąjį slėnį, pažinti jo gyventojus, o suasmenintą knygelę įkurdinti savo namuose, kad taptų tikra vaikystės brangenybe.
Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 30-metį pažyminčiai knygai pasirodyti padėjo ne tik Lietuvos kultūros taryba, "Knygų šalis", bet ir gausūs L.Goldberg antrosios tėviškės atstovai: Izraelio ambasada Vilniuje, kadenciją baigę Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni-Levy ir ambasadoriaus pavaduotoja Adi Cohen-Hazanov, leidyklos „Sifriat Poalim“ vadovė Noga Albalach, „Knygų šaliai“, kurių iniciatyva lėmė, kad L.Goldberg knyga pasirodytų lietuviškai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“115
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...