- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Premjerė: didelė garbė priklausyti tautai, kuriai priklausė ir M. Gimbutienė
-
Premjerė: didelė garbė priklausyti tautai, kuriai priklausė ir M. Gimbutienė
-
Premjerė: didelė garbė priklausyti tautai, kuriai priklausė ir M. Gimbutienė
-
Premjerė: didelė garbė priklausyti tautai, kuriai priklausė ir M. Gimbutienė
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Marijos Gimbutienės parodos ,,Deivės ir kariai. Marijai Gimbutienei 100“ atidaryme Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Istorijų namuose.
Vyriausybės vadovė pasidžiaugė galėdama dalyvauti šios parodos, skirtos vienai žymiausių lietuvių mokslininkių, atidaryme. Pasak I. Šimonytės, archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė profesorė M. Gimbutienė – moteris, kurios vardas įrašytas šalia pasaulio mokslo grandų. Anot premjerės, lietuvių tauta tokių moterų neturi daug.
I. Šimonytės teigimu, M. Gimbutienės tyrinėjimo sritys gali atrodyti tolimos istoriškai, bet jos tyrimai išlieka aktualūs ir šiandien, nes yra susiję ir su tam tikromis mūsų tapatybės dilemomis, archetipais, stereotipais ir konstruktais, su kuriais susiduriame savo gyvenimuose kiekvieną dieną.
„Iš M. Gimbutienės buvo atimta Tėvynė – natūrali terpė, kurios ji neketino ir neplanavo palikti. Net išrauta iš savo žemės, kaip ta obelis, kurią ji sugebėjo dykumoje užauginti, ji sugebėjo užaugti, pražysti, tvirtai įleisti šaknis ir tapti tuo vardu, kuris yra svarbus visam pasaulio mokslui“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad mokslininkės gyvenimas ir veikla nebuvo lengva. M. Gimbutienė susilaukė daug aršios kritikos dėl to, ką ji teigė ir ką ji bandė formuoti kaip savo tyrinėjimų pagrindą, tačiau ji nepasidavė, nenusileido, su savo kritikais sugebėjo diskutuoti garbingai. Taip, kaip dera žmogui, kuris tiki tuo, ką daro.
„M. Gimbutienės nuopelnų neįvertinti yra neįmanoma. Ne tik dėl to, kas buvo nuveikta, bet ir kaip nuveikta ir kas nuveikė. Man yra didelė garbė priklausyti tautai, kuriai priklausė ir Marija Gimbutienė“, – sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, pasveikino visus prisidėjusius prie šios parodos surengimo ir pasidžiaugė, kad ji ne tik pristato mokslininkės darbus, bet ir jos įkvepiančią asmenybę.
Istorijų namuose pristatoma paroda „Deivės ir kariai“ supažindina su žymiausia pasaulyje lietuve archeologe Marija Gimbutiene (1921–1994) ir jos mokslinėmis įžvalgomis. Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę, pelniusios jai visuotinį pripažinimą ir įkvėpusios naujus mokslinius, visuomeninius judėjimus.
Parodos pasakojimas išdėstytas per tris sales ir apima 5 tūkstančių metų istoriją. Pirmoje salėje pristatoma Deivių epocha, antroje – karių laikotarpis, trečioje – archeologės M. Gimbutienės biografija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...