Tarp festivalio dalyvių – dvi šiaudinių sodų meistrės iš Japonijos. Viena jų – Momoko Honda, kuri šiaudų menu susidomėjo pamačiusi sodą Lietuvos ambasadoje Tokijuje. Vėliau jai teko dalyvauti ambasadoje rengtuose šiaudinio sodo rišimo mokymuose. Susižavėjusi šiuo menu ji domėjosi jo istorija, tradiciniais rišimo būdais, o prieš kelerius metus ji pati pradėjo rišti sodus ir atvyko į festivalį pagilinti savo žinias.

Antroji viešnia iš Japonijos – Ryoko Hongo atvyko į festivalį kaip sodų meistrė. Prieš dešimtmetį Suomijoje pamačiusi šiaudinį sodą, o prieš kelerius metus sužinojusi, kad sodai rišami ir Lietuvoje, ji sukūrė japonišką lietuviško šiaudinio sodo interpretaciją. Rišti šį japonišką-lietuvišką sodą ji mokys ir „Šiaudo magija“ dalyvius.

Taip pat į festivalį atvyko Amerikos šiaudų meno muziejaus direktorius, festivalio sumanytojas, skulptorius ir antropologas Morgan Owens-Celli. Prieš trisdešimtmetį susižavėjęs lietuvišku sodu, pamatytu baltų meno parduotuvėje Amerikoje, prieš kelerius metus jis pasiūlė rengti festivalį Lietuvoje. Morgan domisi šiaudų menu visą savo gyvenimą, jo šeima užsiima šiaudų amatu nuo 1833-ųjų metų ir teigia, kad šiaudų menas yra neatsiejamas nuo jį kuriančio menininko, todėl šis festivalis yra ypač svarbus norint dalintis turimomis žiniomis: „Daugybę metų keliaudamas po pasaulį renku šiaudinių dirbinių pavyzdžius savo muziejui, tam, kad būtų išsaugota bent dalis pasaulyje esančių šiaudų meno kultūrų, tačiau dirbiniai dar nėra tradicija, kuri gali būti perduota tik žmogaus žmogui.“

Šiaudų meno festivalyje mokys virš 40 lietuvių ir užsienio tautodailininkų bei menininkų, dirbinančių įvairius šiaudo gaminius: sodus, aplikacijas, paveikslus, papuošalus, suvenyrus, vėduokles, gėles, kepures, ir kt. Festivalio dalyviai ne tik mokysis šiaudo amatų dirbtuvėse, bet ir keliaus po Lietuvą, klausys paskaitų, žiūrės dokumentinius filmus ir dalyvaus ekskursijose.

Festivalio organizatorė Eglė Česnakavičiūtė džiaugėsi išaugusiu susidomėjimu šiaudų menu: „Iki šiol festivalis suburdavo tik šiaudų meno meistrus, tačiau mums organizuojant festivalį, jis pritraukė ir šiaudų meno mylėtojus, kurie dar tik nori išmokti šio amato. Džiaugiuosi, kad, rodos, toks paprastas dalykas kaip šiaudai gali suburti ne tik skirtingų specialybių, bet ir tautų atstovus – lietuviškas tradicines kraitvežių kepures mokosi gaminti japonės ar amerikietės.“

Festivalis nori pritraukti ne tik šiaudų meno meistrų, bet ir vilniečių bei miesto svečių dėmesį. Liepos 27-ąją, paskutinę festivalio dieną, Miesto laboratorijoje Sapiegų parke rengiamas tradicinio meno ir eko dizaino turgelis, kuriame bus galima išvysti ar įsigyti festivalio meistrų darbus: krepšius, kepures, šiaudinius sodus, papuošalus ir kt.

Turgelio renginį socialiniame tinkle „Facebook“ galite rasti – čia.