- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijos akademija ketvirtadienį ruošiasi apdovanoti iš karto du Nobelio literatūros premijos laureatus, nes pernykštę ceremoniją teko atidėti šią gerbiamą instituciją supurčius skandalui dėl lytinio priekabiavimo.
Štai penki dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie Nobelio literatūros premiją.
Prestižiškiausias apdovanojimas
Švedijos akademija kasmet įteikia 16 apdovanojimų; iš jų garsiausia ir prestižiškiausia yra Nobelio literatūros premija.
Švedų mokslininkas ir filantropas Alfredas Nobelis 1895 metais parašė testamentą, kuriuo pavedė šiai įstaigai kasmet skirti Nobelio literatūros premiją.
Nuo 1901 metų keturi ar penki iš Akademijos 18 narių renkami trejų metų kadencijai Nobelio komitete. Šis organas nagrinėja siūlomas kandidatūras ir pateikia likusiems Akademijos nariams pretendentų galutinį sąrašą.
Kandidatų nuopelnus paskui svarsto visa Akademija. Nariai spalio mėnesį rengia balsavimą, per kurį renka nugalėtoją. Laureatas turi surinkti daugiau nei pusę balsų.
Pernai kilus skandalui Nobelio fondas, finansuojantis Nobelio premijų paskyrimą, pareikalavo, kad Nobelio komitete bent 2019 ir 2020 metais taip pat dirbtų penki nepriklausomi ekspertai.
350 kandidatų per metus
Akademijos archyvuose pilna pasaulio garsiausių rašytojų laiškų, kuriuose šie siūlo kandidatus.
Institucija kasmet sulaukia apie 350 kandidatūrų, teikiamų tokią teisę turinčių veikėjų: buvusių Nobelio literatūros premijos laureatų, kitų šalių panašių akademijų narių, literatūros profesorių ir nacionalinių rašytojų asociacijų vadovų.
Kiekvienas iš jų liaupsina pasirinkto kandidato talentą, o kai kurie netgi įkiša į voką dovanėlę Akademijos nariams, nors šie paprastai nepritaria tokiam gestui.
Svarstomos tik tos kandidatūros, kurios pateikiamos Akademijai konkrečiais metais iki sausio 31 dienos.
Pretendentai turi būti gyvi ir, pagal A. Nobelio išdėstytas griežtas taisykles, privalo būti išleidę per pastaruosius metus literatūrinį darbą, nors Akademija kartais nesilaiko šio reikalavimo.
Septynios premijos atidėtos, dviejų atsisakyta
Nobelio literatūros premiją iš viso yra laimėję 114 žmonių. Šis apdovanojimas buvo paskirtas 110 kartų, įskaitant keturis sykius, kai premiją pasidalijo du žmonės.
Premijos dukart buvo atsisakyta: 1958 metais rusų autorius Borisas Pasternakas sutiko atsiimti apdovanojimą, bet vėliau buvo priverstas Sovietų Sąjungos valdžios jo atsisakyti; 1964 metais premijos taip pat atsisakė prancūzų filosofas Jeanas-Paulis Sartre'as (Žanas-Polis Sartras).
1786-aisiais įkurta Švedijos akademija aštuonis kartus nusprendė atidėti ateičiai apdovanojimų paskyrimą: 1915, 1919, 1925, 1926, 1927, 1936, 1949 ir 2018 metais.
Šešiais atvejais nepaskirtos premijos buvo įteikiamos kartu su kitų metų prizais. Tokiu pačiu principu apdovanojimai bus paskirti ir per ketvirtadienį numatytą ceremoniją.
Dauguma laureatų – prancūzai
Pagal Nobelio literatūros premijos laureatų skaičių pirmauja Prancūzija: jos piliečiai pelnė 15 prizų, o pirmoji premija buvo įteikta 1901 metais prancūzui Sully Prudhomme'ui (Siuli Priudomui).
Antrą vietą dalijasi Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, turinčios po 12 laureatų. Vienas iš jų yra 2017 metais apdovanotas japonų kilmės britų autorius Kazuo Ishiguro (Kadzuo Išiguras), parašęs tokius darbus kaip „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day) ir „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go).
Vis tik Molier'o (Moljero) gimtąja kalba rašantys autoriai daug rečiau pelno Nobelio premiją negu tie, kurie vartoja Williamo Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) kalbą: nuo 1901 metų apdovanoti buvo net 29 anglakalbiai.
Nesibaigiantys skandalai
Šiuolaikinėje istorijoje Švedijos akademiją yra supurtęs ne vienas rimtas skandalas.
Pavyzdžiui, 1989 metais Akademija „literatūros nepriklausomybės“ dėlei atsisakė pasmerkti „Šėtoniškų eilių“ (The Satanic Verses) autoriui britui Salmanui Rushdie (Salmanui Rašdžiui) paskelbtą fatvą.
Institucijos nariai negalėjo susitarti, kokią poziciją užimti: likti neutraliais menų globėjais ar išreikšti palaikymą kolegai rašytojui.
Akademijos sprendimas laikytis nuošalyje supykdė tris jos tuomečius narius. Jie atsisakė savo pareigų, nors oficialiai buvo paskirti visam gyvenimui ir negalėjo pasitraukti iš savo posto.
Akademija galiausiai pasmerkė S. Rushdie paskelbtą fatvą tik 2016-aisiais, praėjus 27 metams.
Paskui, 2017-ųjų pabaigoje ir 2018-ųjų pradžioje, Akademijos narius suskaldė ryšiai su Jeanu-Claude'u Arnault (Žanu Klodu Arno), apkaltintu išžaginimu ir vėliau nuteistu už šį nusikaltimą.
J.-C. Arnault yra vedęs Katariną Frostenson, Akademijos narę, atsistatydinusią kilus skandalui.
Šis epizodas iškėlė į viešumą Akademijos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą – taigi, institucijoje kilo sąmyšis, ir buvo nuspręsta atidėti 2018 metų premijos paskyrimą.
Nuo to laiko Akademijos statutas buvo atnaujintas, siekiant padaryti įstaigą skaidresnę ir leisti jos nariams atsistatydinti.
Pernai Akademiją paliko septyni nariai; vėliau jie buvo pakeisti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...