Viktoras Neborakas – gerai žinomas ukrainiečių poetas, eseistas, kultūros aktyvistas, performatyviosios poezijos atlikėjas. 1961 m. gimusio autoriaus veikla dažnai siejama su XX a. 9-ojo dešimtmečio Ukrainos kultūriniu atgimimu.
V. Neborako polinkis analizuoti šalies politinius ir socialinius procesus matyti ir 2009 m. (Lietuvoje – 2021 m., išleido „Bazilisko ambasada“) pasirodžiusiame poezijos rinkinyje „Eilėraščiai iš Vyhovskio gatvės“, reflektuojančiame ir kertinius įvykius, ir paprasto ukrainiečio kasdienybę iki Maidano revoliucijos.
Vartant beveik 100 puslapių rinktinę galima iš arčiau susipažinti su Ukrainos kelione pokyčių link. Nepretenzinguose eilėraščiuose – visuomenės pastangos įveikti sovietinį palikimą (korupciją, alkoholizmą, vagystes), po nepriklausomybės atgavimo užklupusius iššūkius, keliamas esminis klausimas, į kurią pusę (Rytus ar Vakarus) atsisuks „Prezidento veidas“.
2009-aisiais viskas nebuvo idealu ir herojiška, kaip atrodo dabar, stebint ryžtingų Ukrainos karių kovą. V. Neborakas nekelia ukrainiečių ant pjedestalo, o rodo vilties ir pastangų kurti nepriklausomą valstybę stokojančią tautą: Ukraina – šalis, kuri „kaip nors bus“, o visuomenė – „viską pakenčia / viskuo tiki / visko tikisi / viską iškentės“. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio karo kontekste V. Neborako refleksijos ne liūdina, o kelia dar didesnį susižavėjimą dabartine Ukraina.
Vartant beveik 100 puslapių rinktinę galima iš arčiau susipažinti su Ukrainos kelione pokyčių link. Nepretenzinguose eilėraščiuose – visuomenės pastangos įveikti sovietinį palikimą.
Ypač opi knygos tema – tolesnis Ukrainos kelias. „Nuo Prezidento veido / priklauso / „šios šalies“ ateitis / kur link ji dabar dreifuos?“ – rašo V. Neborakas, kreipdamas skaitytojo dėmesį į 2005 m. pabaigoje, praūžus Oranžinei revoliucijai, teisėtai išrinktą vakarietiškų pažiūrų prezidentą Viktorą Juščenką. Eilėraščiuose tvyro paniška baimė išrinkti veidmainį, prorusišką, korumpuotą šalies lyderį, ją įveikti padeda maldos: „taigi / melskimės už Prezidento veidą / visomis Ukrainos kalbomis / kiekvienas savam dievui“.
Su šiuo nerimu siejasi ir nuolat kylantis klausimas, ar atgavusi nepriklausomybę Ukraina yra tikrai laisva. Atsakymą, persmelktą mirties ir praradimo nuojauta, pateikia pats poetas – „laisvė – tai karys“.
V. Neborakas migruoja nuo politinių iki kasdienybę įprasminančių eilių. Juose – augančios dukros vaizdiniai, susitikimai su seniai matytais draugais ir mylimąja; visa tai byloja apie seno drabužio išaugimą ir būsimus pokyčius. Poetas žvelgia į Ukrainos visuomenę lyg iš paukščio skrydžio, tačiau nepamiršta savo artimųjų ir savęs, fiksuoja savo kismą. Skaitant eilėraščius kyla noras susitapatinti su tais žmonėmis, apima nostalgija, prieš akis iškyla praėjusių dešimtmečių Lietuva...
Skaitytojai dalijasi atsiliepimais: „Eilėraščiai iš Vyhovskio gatvės“ „geri, tikslūs, aštrūs ir labai gerai išversti“. Su jais sunku nesutikti – V. Neborako poezija lengvai suprantama skaitytojui, joje daug pykčio, nusivylimo, bet ir vilties. Antra vertus, galima pasiginčyti su knygos leidėjų nuomone apie „drąsų ir kritišką“ V. Neborako kalbėjimą apie Ukrainos situaciją. Šiuose eilėraščiuose atskleidžiamas emocingas tautos balsas, moralizavimas, o ne racionali kritika. Poetas tokią retoriką kartais keičia ramesniais pasvarstymais apie šalies ateitį. Galbūt tai ir traukia tuos, kurie nemėgsta poezijos, bet domisi Ukraina ir jos transformacijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“52
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...