- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2015 metais pirmoji mažoji Lietuvos kultūros sostinė buvo Šiaulių rajone esantys Naisiai, o šiais metais visoje Lietuvoje tokių mažųjų kultūros židinių paskelbta 10 įvairiuose šalies regionuose.
2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.), Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.).
Sūduvoje šįmet tik viena kultūros sostinė – Gelgaudiškis, Šakių rajone. Gelgaudiškis – apie 1700 gyventojų turintis miestelis, įsikūręs ant Nemuno kranto, nuo Šakių nutolęs 15 kilometrų į šiaurę. Daugeliui Lietuvoje Gelgaudiškio vietovardis neatsiejamas nuo garsiojo dvaro ir čia vykstančio intensyvaus kultūrinio gyvenimo.
Gelgaudiškio dvaras – seniai žinoma vietovė šiauriniame Sūduvos pakraštyje, prisiglaudusi prie mūsų upių tėvo Nemuno. Nors šiai vietovei pradžią po Žalgirio mūšio davė Vytauto Didžiojo politikas Jurgis Gelgaudas, vėliau dvarą valdė Sapiegos, Dembskiai, G. Masalskis, Oziemblovskiai, Čartoryskiai, Zabielos, dabartinius dvaro rūmus pastatė Koideliai, tačiau dvarvietės vardas siejamas su paskutiniųjų valdytojų ir savininkų – Komarų – pavarde. Ir ne veltui, nes apie 1900 metus Komaras dvaro rūmus perstatė, išplėtė ir išpuošė. Net 1979 metais rūmus nusiaubęs gaisras nesunaikino tų laikų didybės liudytojų – lubų gipsatūros, koklinių krosnių likučiai, autentiškas parketas kalba apie rūmų šeimininkų turtus ir norą gyventi ištaigingoje aplinkoje, leidžiančioje pasipuikuoti prieš aplinkinius dvarininkus. Gelgaudiškio dvaras – bene turtingiausias visoje Užnemunėje.
Dvaras pagal valdomos žemės plotus prisidėjo prie dabartinės – ketvirtosios – Gelgaudiškio bažnyčios statybos 1866–1868 metais, dvare veikė mokykla vokiečių, rusų kalbomis, vėliausiai – lietuvių. Komarų valdymo laikotarpiu buvo išpuoselėtas daržininkystės ūkis su daugybe inspektų, trimis oranžerijomis bei gausybe dar ir šiandien egzotiškai skambančių augalų rūšių: artišokais, pomidorais, šampinjonais, Briuselio, Savojos raudonaisiais kopūstais, kaliaropėmis ir kt. Dvaras turėjo sukaupęs biblioteką. 1908 metų rugsėjo 7 dieną pirmą kartą dvare suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“ lietuviškai.
XX a. pradžioje įsigijusio dvarą M. Komaro parkas buvo pertvarkytas ir gamtovaizdiškai išplėtotas ir papildytas dendrofloristiškai. Nepaisant ilgalaikio apleistumo, parkas išlaikęs didelių, kai kurių net unikalių vertybių. Dalies parko 1974 m. Paminklų restauravimo institute atlikti L. Čibiro ir K. Labanausko želdinių tyrimai inventorizavo per 2000 medžių, iš jų per 400 brandžių ąžuolų, individualiai fiksavo ir aprašė unikalią 4 eilių sidabrinių klevų alėją. Ypač savita ąžuolų alėja. Greta didingo šimtamečio savaiminių rūšių medyno ir minėtų alėjų, pažymėtinos tokios retenybės kaip amerikinė liepa ir rausvažiedis kaštonas, stambūs maumedžiai, bukai, trešnės, juodoji ir Veimuto pušys. Deja, retėja jau amžiaus ribą pasiekusių keliasdešimties paprastųjų kaštonų alėja. Sunyko tvenkinių sistema, išvirtus neprižiūrimiems užtvankų pylimams. Vilties parko atgimimui teikia Panemunių regioninio parko veikla ir 1999 metais įrengtas pažintinis takas bei 2009 metais prasidėjusi ir vis dar besitęsianti rūmų restauracija. Palaipsniui pradėtas tvarkyti ir parkas. Per 2015 m. Žolinę suskambęs 36 varpų karilionas senajame vandentiekio bokšte vilioja naujais potyriais ir atrakcijomis.
Šalia gražuolių rūmų dvaro ansamblyje glaudžiasi senieji pastatai – kumetynas, oranžerija, vandens bokštas su originaliu vandens pakėlimo mechanizmu. Jiems įveiklinti ieškoma koncesininko, kuris 25 metams įgis išskirtines teises čia organizuoti įvairias pramogas, teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Nuo 2010 metų lapkričio mėnesio dvaro sodybą valdo Šakių rajono savivaldybės administracija.
Kultūrinės miestelio įstaigos, vienydamos visos bendruomenės pajėgas, dvaro prieigose organizuoja tradicines šventes: amatų dieną „Stasiuko mugė“, literatų šventę „Pavasarinė mūza“, Dvaro dieną, teatralizuotą ekskursiją parko takais, dvaro laikų šokių edukaciją, įvairias parodas, konferencijas, koncertus. Bendruomenė tvirtai tiki, kad miestelio ateities perspektyvos nušvinta tik jo praeities ištakose, todėl vykdomi projektai, kultūrinė, meninė, edukacinė veikla ir sukasi aplink dvarą, jo istorijos aktualizavimą ir populiarinimą. Gelgaudiškiui tapus 2016 metų mažąja kultūros sostine, jau suplanuoti pagrindiniai renginiai ir gairės kasdienei veiklai. Portalas pateikia programą ir kviečia apsilankyti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“13
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...