- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Londono knygų mugės kultūrinę programą organizuojanti Britų Taryba pristato Lietuvos, Latvijos ir Estijos autorius, kurie dalyvaus balandžio 10-12 dienomis vyksiančios tarptautinės Londono knygų mugės Baltijos šalių „Market Focus“ programos renginiuose.
Kasmet dalyvių ir žiniasklaidos dėmesį sutelkiančioje mugės programoje dalyvauja 12 rašytojų iš šalies viešnios. Šiais metais dėmesio centre yra visos trys Baltijos šalys, todėl iš kiekvienos šalies kviečiama po keturis autorius. Mugėje dalyvaujantys rašytojai – jų kūryba, gyvas dialogas su britų autoriais, leidėjais ir literatūros specialistais – bus pristatomi tarptautinei literatūrinei auditorijai, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvai Londono knygų mugėje atstovaus viena labiausiai skaitomų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė, kuri bus pristatoma specialioje „Dienos autoriaus“ programoje; poetas, intelektualas, disidentas Tomas Venclova; tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė; prozos, poezijos, dramaturgijos kūrėjas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.
Estijos atstovai Londone – Mihkelis Muttas (dienos autorius), Maarja Kangro, Andrei‘us Ivanovas ir Reinas Raudas, Latvijos – Nora Ikstena (dienos autorė), Kārlis Vērdiņš, Luīze Pastore ir Inga Ābele.
Kaip teigiama Britų Tarybos pranešime, visi 12 Baltijos šalių autorių pristato plačią literatūros žanrų įvairovę – poeziją, prozą, literatūrą vaikams, dramaturgiją ir publicistiką.
Kultūrinės programos renginiai vyks ir leidybos specialistams skirtoje Londono knygų mugėje, ir už jos ribų. Trijų Baltijos šalių autoriai su skaitytojais susitiks Britų bibliotekoje, Nacionalinėje poezijos bibliotekoje, knygynuose, taip pat Esekso universitete ir bibliotekoje Glazge.
Pasak Britų Tarybos Literatūros programų vadovės Cortinos Butler, „Jungtinę Karalystę ir tris Baltijos šalis sieja stiprūs istoriniai ryšiai: „Lietuvių, estų ir latvių bendruomenės Britanijoje yra labai svarbios. Tikimės, kad Baltijos šalių „Market Focus“ kultūrinė programa prisidės prie mūsų ryšių stiprinimo ir darys ilgalaikę įtaką kūrybingos ir gilios šių šalių šiuolaikinės literatūros suvokimui. Mes džiaugiamės kurdami šią programą su Londono knygų mugės organizatoriais ir mūsų partneriais Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija šiemet švenčia savo modernių valstybių šimtmetį, tikime, kad ši proga taip pat prisideda prie unikalios galimybės rašytojų, leidėjų ir skaitytojų bendruomenėms visose keturiose šalyse geriau suprasti vieniems kitus, užmegzti partnerystes“.
„Akivaizdu, kad dalyvavimas Londono knygų mugėje išskirtinėmis teisėmis tapo viena iš paskatų britų leidėjams labiau domėtis mūsų literatūra – jau nuo praėjusių metų Jungtinėje Karalystėje pasirodo vis daugiau Lietuvos autorių knygų. Be jokios abejonės, šis procesas nenutrūks, nutilus mugės šurmuliui. Kelerius metus Lietuvos kultūros instituto rengiami britų leidėjų vizitai, Vertimų skatinimo programa, praėjusiais metais mūsų inicijuotos pradedančiųjų vertėjų į anglų kalbą mentorystės programos kartu su augančiu britų susidomėjimu Lietuvos kultūra užtikrins nenutrūkstamą sklaidą“, – teigė Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Artėjant Londono knygų mugei, gausėja lietuvių autorių knygų, leidžiamų Jungtinėje Karalystėje. 2017 metais Ročesterio universitetas su leidykla „Boydell and Brewer“ jau išleido Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knygą „Nelyginant šiaurė magnetą“, leidykla „Noir Press“ – Rasos Aškinytės romaną „Lengviausias“ (vert. Marija Marcinkutė) ir Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansą“ (iš rusų k. vertė Yisrael Elliot Cohen). Šiemet laukiame Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ („Peirene Press“, vert. Delija J. Valiukėnas), Sigito Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“ („Peter Owen Publishers“, vert. Karla Gruodis), Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ („Oneworld“, vert. Romas Kinka), antologijos „Naujoji Baltijos poezija“ su Antano A. Jonyno, Kęstučio Navako, Benedikto Januševičiaus, Mariaus Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, Aušros Kaziliūnaitės kūryba, bei Mariaus Buroko ir Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinių („Parthian“, vert. Rimas Uzgiris), Gintaro Grajausko poezijos rinktinės („Bloodaxe books“, vert. Rimas Uzgiris), Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ („Thames&Hudson”), Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarų“ („Vagabond Voices“, vert. Jayde Will), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ („Vagabond Voices“, vert. Karla Gruodis). „Noir Press“ taip pat planuoja išleisti Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarį“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė menotyrininkė, lietuvių dailės istorikė dr. G. M. Martinaitienė
Antradienį Lietuvos kultūros ir mokslo visuomenę pasiekė skaudi žinia. Eidama 87-uosius metus į Viešpaties namus iškeliavo žymi lietuvių dailės istorikė, Lietuvos sakralinio paveldo tyrinėtoja, talentinga menotyrininkė, plataus akira...
-
Lietuvos fotomenininko R. Jarmalavičiaus nuotraukos pateko į pasaulio TOP100
Tarp 100 geriausių pasaulyje vienspalvių nuotraukų šiemet išrinkti du žinomo Lietuvos fotografo Ričardo Jarmalavičiaus kūriniai. Šios nuotraukos pateko į tarptautinio konkurso „Monochromatic Awards 2022“ finalą ir rugs...
-
Lietuvos aviacijos muziejuje – nauja veikla1
Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) startuoja nauja veikla – ekskursijų ciklas „Aviacija nepriklausomoje Lietuvoje“. ...
-
Išskirtinio Kauno architekto pėdsakais: ir įsimintini statiniai, ir pikantiškos istorijos3
Dėl nepriteklių jam teko virti sriubą iš kirvio, bet rezultatas buvo puikus. Taip kartais apibūdinama vieno garsiausių Kauno architektų Vladimiro Dubeneckio kūryba – įsimintini statiniai, interjerai, baldai. ...
-
Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia į nemokamą filmo „Knygynas“ peržiūrą
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus istorija prasidėjo prieš 100 metų. Ilgamečio muziejaus direktoriaus, jo įkūrėjo Vinco Ruzgo įkvepianti iniciatyva ir indėlis nušvietė ir tolesnę sėkmingą muziejaus veiklą. Šiandien...
-
Pokalbiai apie du miestus: ar gatvės menas nepraranda savo pirmykštės prasmės?4
Pastaruoju metu vis daugėjant užsakomųjų sienos tapybos darbų, gatvės menas ar grafitis kaip saviraiškos, dažnai pilietinės ar socialinės pozicijos išsakymo priemonė praranda savo prasmę. Kokį etapą gatvės menas išgyvena daba...
-
Klezmerio tradicija: nuo XVII a. klajoklių iki svingo2
„Labai nenoriu, kad prie straipsnio būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia yra žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmerių muzikos entuziastas, docentas Arkadijus Got...
-
Prie Žaliūkių vėjo malūno – šventinės Žolinės apeigos ir pramogos
Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje pirmadienį vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų į malūnininko sodybą lauks šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai,...
-
Mirė dailininkas D. Vrubelis, garsiojo grafičio ant Berlyno sienos autorius
Sekmadienį Vokietijoje mirė rusų dailininkas Dmitrijus Vrubelis, visame pasaulyje žinomas kaip grafičio ant Berlyno sienos, vaizduojančio Leonido Brežnevo ir Ericho Honeckerio bučinį, autorius, praneša „Deutsche Welle“ (DW). ...
-
Menininkė iš krepšinio lankų darys šviestuvus, gautus pinigus skirs ukrainiečių vaikams
Lietuvai minint krepšinio šimtmetį Vokietijoje gyvenanti interjero dizainerė Inga Schommer-Zubaitė ėmėsi projekto „Turi seną lanką? Paremk Taiką!“. ...