- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) lankytojus pakvies jau 2023 metais. Šis projektas išsiskiria estetika ir modernumu, o saikingumas – išskirtinis jo bruožas. Apie architektūrinę SEMC idėją, pastato ypatybes ir išskirtinius architektūrinius sprendimus pasakoja vienas projekto autorių – architektas Aurimas Syrusas.
2018 metais Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė atvirą konkursą geriausiai SEMC architektūrinei idėjai išrinkti. Konkursą laimėjo „IMPLMNT architects“ architektų komanda. Pasak jos atstovo, dalyvauti konkurse paskatino simpatijos menininko S. Eidrigevičiaus kūrybai bei profesionaliai parengtas konkursas.
„Parodų architektūra, galerijos, muziejai yra mūsų veiklos sritis, todėl architektūrine prasme tai – mūsų laukas. Tarp projekto autorių yra panevėžiečių, todėl šis faktas sustiprino norą pateikti idėją konkursui. Esame architektūrinių konkursų entuziastai, o šis konkursas išsiskyrė profesionalumu – dar prieš jo paskelbimą vyko architektūrinės dirbtuvės, buvo tiriama visuomenės nuomonė, analizuojamas kontekstas ir pagal šiuos faktorius sudarytos konkurso sąlygos. Jis vyko taip, kaip šalyse, į kurias turime lygiuotis architektūros vystymo kokybės klausimais“, – tvirtina A. Syrusas.
Svarbios ne tik vidaus, bet ir viešosios erdvės. Toks pastatas turi išsiskirti ekstravertiškumu ir įsijungti į miesto viešųjų erdvių sistemą, traukti bei dominti visuomenę.
Architektūrinė idėja – pagal tris žodžius
Architekto teigimu, svarbiausia architektūrinės idėjos ašimi tapo trys žodžiai – paprastumas, logika, fantazija.
„Menininkas S. Eidrigevičius savo laiške konkurse dalyvaujantiems architektams paminėjo šiuos tris raktinius žodžius – toks, jo akimis, turėtų būti naujasis SEMC. Nepaisant to, kad pastatas suprojektuotas logiškai ir nesudėtingai, jame yra tam tikrų elementų, kurie koduoja fantaziją. Pakankamai lakoniškoje pastato formoje ir struktūroje yra elementų, kurie atsirado analizuojant S. Eidrigevičiaus kūrybą. Mes menininko kūryboje pastebime formų transformacijos, linijų tęstinumo motyvus. Pastate bus du dideli langai, tarytum atplėšti nuo pastato fasado, taip pat – ilgi, išraiškingi pagrindiniai laiptai, kaip ta linija, vedanti į parodų erdves. Kadangi ši vieta yra svarbi nekomercinio kino erdvė, šalia pagrindinio SEMC pastato tūrio, projektuojame atskirą kino korpusą, kuris tampa svarbiausiu objektu viešojoje erdvėje ir taip pažymi šią vietą, kaip kino kultūros erdvę“, – pasakoja A. Syrusas.
SEMC erdvės – visoms meno rūšims
SEMC – tai viešųjų ir vidaus erdvių sistema. Architektų komanda viešąsias erdves projektavo tiek pietinėje, tiek šiaurinėje pastato pusėse taip, kad čia susitiktų menas ir miestas.
„Dar viena labai svarbi viešoji erdvė – pastato stogas. Centro lankytojai galės patekti į atvirą terasą ir pasigrožėto miesto panorama. Menininkas S. Eidrigevičius yra rodęs eskizą, kokį meninį objektą matytų ant pastato stogo – didelį kūgį, besistiebiantį į viršų. Tikiuosi, kad kažkuriai parodai tai pavyks įgyvendinti“, – sako A. Syrusas
SEMC vidaus erdvės planuojamos sekant pasaulines multifunkcinių menų centrų tendencijas.
„Bendrosiose erdvėse bus infocentras, meno centro krautuvėlė ir kavinė. Atskirame korpuse numatyta nekomercinio kino salė, o pastato rūsyje – meno saugykla, archyvas, dirbtuvės, universali salė per du aukštus. Antrame aukšte įsikurs mediateka, konferencijų centras, kūrybinių dirbtuvių erdvė, centro administracija, o svarbiausia – du viršutiniai aukštai bus skirti ekspozicijoms – nuolatinei S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicijai ir keičiamoms parodoms“, – menų centro erdves pristato architektas.
Pasak A. Syruso, menas jau kuris laikas yra išardęs disciplinų ribas, todėl šiuolaikinis menų centras turėtų būti erdvė, tinkanti įvairiausioms meno formoms.
„Šiuolaikiniam menų centrui svarbiausia yra multifunkciškumas – ne tik patalpų įvairovė, bet ir galimybė jas transformuoti. Svarbios ne tik vidaus, bet ir viešosios erdvės. Toks pastatas turi išsiskirti ekstravertiškumu ir įsijungti į miesto viešųjų erdvių sistemą, traukti bei dominti visuomenę,“ – sako A. Syrusas.
Architekto teigimu, SEMC bus tikrai ryškus ženklas Panevėžio architektūriniame kontekste.
Išsiskiria architektūrine estetika
Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus narys ir paskutinės kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos autorius Vidminas Stankevičius pritaria SEMC projekto saikingumui ir jo moderniai, minimalistinei estetikai.
„Turime įsiklausyti į kompetentingos architektų komisijos nuomonę, iš visų tarptautinei konkurso komisijai pateiktų projektų šis buvo įvertintas geriausiai. Tai – estetiškas, minimalistinis projektas, kuris technologiškai modernus ir atitinka šiandieninius reikalavimus, jame tikrai nėra architektūrinės išraiškos problemų. Prisimenant visus pateiktus darbus, šis iš karto krito į akį teisinga architektūrine estetika, todėl šį projektą palaikau“, – kalbėjo V. Stankevičius.
Architekto teigimu, naujo menų centro atsiradimas bus daug sėkmingesnis nei pastato renovavimas. „Puikiai žinodamas situaciją ir šį objektą iš architektūrinės-konstruktyvinės pusės, galiu konstatuoti faktą – tam, kad jis gyvuotų ir toliau, reikalingas didžiulis finansavimas. Tai nebūtų logiškas ir adekvatus sprendimas. Pritariu „Garso“ rekonstrukcijai į multifunkcinį kultūrinį objektą. Tai – didžiulis postūmis ir būtinybė Panevėžio kultūrai“, – sakė V. Stankevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...