- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla tęsia didelio skaitytojų susidomėjimo jau spėjusio sulaukti Juozo Baltušio dienoraščių leidybą – knygynų lentynas netrukus pasieks antrasis, spaustuvės dažais dar kvepiantis rašytojo „Vietoj dienoraščių“ tomas, kuris apima 1976–1983 metus.
Juozas Baltušis (1909–1991, tikr. Albertas Juozėnas) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas ir publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių svarbiausi kūriniai – romanas „Sakmė apie Juzą“ (1979 m.), novelių romanas „Parduotos vasaros“ (2 d.) (1957–1969 m.), publicistinė įspūdžių iš JAV knyga „Tėvų ir brolių takais“ (1967 m.), atsiminimų dvitomis „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976 m.).
J. Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę, dėl to jis buvo daugiausia ir giriamas, ir skaitytojų labai mėgstamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu mastu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.
Labai galimas daiktas, jog kalčiausia yra toji aplinkybė, kad visi mes gyvename dvigubą gyvenimą.
Praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties, laikantis jo testamentinės valios, atsirado galimybė peržiūrėti rašytinį paveldą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat 1990 m. pabaigos (mirė 1991 m. vasarį) rašė labai įdomius, kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų, romanų, atsiminimų knygų genezę, jų redagavimo ir kūrimo istoriją, bet atskleidžia ir žmogaus santykių dramą (artimieji, draugai, tikri ir įsivaizduojami priešai), jų evoliuciją, atkartojančią visus bendražmogiškų tiesų ir paklydimų atšvaitus rašytojo gyvenime. Dar įdomiau tai skaityti, kai net ir dienoraštiniame žanre atpažįstamas kūrėjo stilistinis braižas.
Leidėjų nuotr.
Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi 22 rankraštiniai tomai J. Baltušio dienoraštinių užrašų. Jų išleidimo iniciatoriaus, žurnalo „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus Antano Šimkaus nuomone, juos sąlyginai, kaip svarbiausius J. Baltušio asmenybės raiškos bruožus pasirinkus jo kūrybinę ir su rašytojo statusu susijusią visuomeninę veiklą, galima skirstyti į tris dalis: 1970–1975 m. rašytus tekstus (romano „Sakmė apie Juzą“ genezė, atsiminimų knygos „Su kuo valgyta druska“ kūrimo etapas; ši dalis Rašytojų sąjungos leidyklos jau išleista metų pradžioje), 1976–1983 m. – „Sakmės apie Juzą“ pabaigimas, redagavimas, leidyba ir percepcija (skaitytojams pristatoma dabar), 1984–1990 m. – Lietuvos laisvėjimo procesai ir J. Baltušio svarstymai bei dalyvavimo aplinkybės tų pervartų fone (planuojama išleisti kitais metais).
Sklaidant J. Baltušio kasdienybės užrašų lapus, atsiveria ne tik jo asmeninio gyvenimo kaleidoskopas ar individualios veiklos literatūros ir kultūros lauke pastangos: rašytojo dienoraščius galima ir verta skaityti kaip plačią kultūros, literatūros įvykių panoramą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Kūrėjų portretai, partinės nomenklatūros veikėjų bruožai, jų apibūdinimai, surašyti per J. Baltušio regėjimo prizmę, sudaro labai įdomią paveikslų galeriją. Plačiausia prasme J. Baltušio dienoraščius galima matyti ir kaip įvairialypį visos sovietinės epochos veidrodį.
„Nuolat susimąstau, kur iš tikrųjų šuo užkastas. Labai galimas daiktas, jog kalčiausia yra toji aplinkybė, kad visi mes gyvename dvigubą gyvenimą: matome tikrovėje vis didėjančius sunkumus, šitai aptariame artimų draugų būrelyje, tarp žmonių, kuriais pasitikime, o iš tribūnų, iš laikraščių, radijo ir televizijos kartojame lyg papūgos, kad viskas gerai, gyvenimas nepalyginamai pagerėjo ir toliau gerėja, valio, valio, valio! Pati gamta keršija mums visiems už tai. Negali nekeršyti“, – Juozas Baltušis, 1982 12 31.
J. Baltušio „Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976–1983“ knygos pristatymas vyks gruodžio 16 dieną, pirmadienį, 18 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Konferencijų salėje. Pristatyme dalyvaus literatūros kritikai Valentinas Sventickas ir Petras Bražėnas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas2
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“117
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...