Quantcast

Nusileidusi iš dangaus

Rašytoja, medikė, šokėja, žurnalistė – taip pristatyta naujoji LNK projekto "Kviečiu šokti" vedėja Rasa Velijevaitė, pasipuošusi angelo sparnais ir į šokių aikštelę nusileidusi tiesiai iš dangaus.

Naujajame LNK sezone ji pakeis Ingą Valinskienę ir darbuosis su Rolandu Vilkončiumi. Į sceną I.Valinskienės įpėdinė, niekada nedirbusi televizijoje, žengė kiek drebėdama, į kalbą vėlė klaidas, bet patikino, kad TV laidų vedėjos darbo yra pasiryžusi mokytis kasdien.

Atkaklumo, ryžto ir noro tobulėti 26-erių merginai tikrai netrūksta: ji nuo vaikystės šoko baletą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kolektyve "Polėkis", studijavo Vilniaus universitete istoriją, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vaidybą, Klaipėdos universitete žurnalistiką, tačiau galiausiai pasirinko medicinos studijas Vilniaus universitete, kur šiuo metu studijuoja penktame kurse. R.Velijevaitė taip pat dirbo žurnaliste, yra išleidusi du romanus – "O, šventasis naivume" ir "Stambulo mimoza" – bei augina dukrelę.

O televizija ją paviliojo galimybe įsijungti į šokio pasaulį. "Man labai įdomu stebėti šokius. Taip pat jaučiu didelį malonumą bendraudama su žmonėmis, ir tikiuosi, kad jis dar labiau sustiprės vykstant projektui. Galų gale, labai įdomu stebėti šokėjų progresą, labai įdomu, kaip niekada nešokę žmonės perpranta šokio techniką, plastiką", – "TV dienai" sakė R.Velijevaitė.

– Šokių patirties turite, televizijoje – ne. Gal drąsiau būtų dalyvauti projekte, o ne jį vesti?

– Šokėjos vaidmuo manęs labiau netrauktų. Nesakau, kad neišdrįsčiau šokti, bet mane labiau domina laidos vedėjos amplua.

– Nebaugu, kad būsite nuolat lyginama su I.Valinskiene ir, aišku, dėl patirties eteryje trūkumo kritikuojama?

– Visi yra daugiau ar mažiau kritikuojami. Be kritikos netobulėsi. Pirmiausia noriu pati prieš save būti rami, jausti, kad tobulėju, darbe matyti savo progresą.

– Esate rašytoja, būsima medikė, šokėja... Kuri iš šių profesijų traukia labiausiai?

– Mano profesija aiški – medikė. Į savo darbą žiūriu labai rimtai. Rašyti yra mano gyvenimo būdas. O šokis man visuomet buvo pats maloniausias dalykas.

– Kokia vietą iki šiol televizija užėmė jūsų gyvenime?

– Televizijai nedaug vietos mano gyvenime. Daug dirbu, daug mokausi. Neturiu tiek daug laiko, kad sėdėčiau prieš televizorių, valgyčiau "čipsus" ir gerčiau alų. Žinoma, kažkiek televiziją pažiūriu, ypač dabar, kai manau, kad man reikia ją žiūrėti. Bet man mieliau nueiti į aukšto lygio operą, spektaklį.

– Neapmaudu, kad daugumai būsite laidos vedėja, o ne rašytoja ar medikė?

– Neapmaudu, nes tikrai nenoriu atlikti tautos vedlio vaidmens. Apskritai manau, kad žmogui bet kokioje srityje yra sunku, jei jis gyvena dėl to įvaizdžio, galvodamas, kaip jį pamatys kiti. Sunku, jei savo gyvenimą skiri įvaizdžiui formuoti. Tikiuosi, man taip nenutiks.

– Esate pasirengusi atlaikyti viešumo naštą, smalsavimus, kur, su kuo, kaip leidžiate laiką, kaip rengiatės ir kt.?

– Norėčiau pacituoti Ievą Šimukauskienę, kuri pasakė, kad jei turi proto ir galvoji, ką kalbi, tai nebaisu, ką apie tave parašys.

– Kokių priekaištų sau turite po debiuto "Kviečiu šokti" vakarėlyje?

– Tikrai daug – esu labai savikritiška. Bet manau, kad į naudą, nes tai mane privers dar daugiau dirbti šioje srityje, kurioje niekada nesu dirbusi, tobulėti ir mokytis kiekvieną dieną. Aš to labai noriu.

– Seriale sutiktumėte vaidinti?

– Kai sulauksiu pasiūlymo, tada ir atsakysiu, sutiksiu ar ne.

– Įsivaizduotumėte save literatūros, kultūros laidoje?

– Labai įsivaizduoju. Man labai įdomu bent jau pažiūrėti į tai. Kiek sugebėčiau lygiavertiškai dalyvauti diskusijoje, tai jau kitas klausimas.

– Tikite, kad literatūrinis projektas galėtų pritraukti žiūrovų?

– Labai liūdna, bet taip nemanau.

– I.Šimukauskienė išgarsėjo akimirksniu vos pasirodžiusi projekte "Kviečiu šokti" – dėl savo aštrių komentarų, humoro, iškalbos, gebėjimo ir supykdyti, ir įkvėpti. O kaip jūs stengsitės sudominti žiūrovus?

– Šios I.Šimukauskienės savybės atsiskleidė, kai ji buvo komisijos narė. O aš, kaip laidos vedėja, manau, neturiu teisės nei pykdyti, nei virkdyti. Mano pareiga – kuo objektyviau atskleisti šokėjų charakterius, jų poslinkį vykstant projektui. Ne mano teisė piešti žmonių portretus.

– Kaip kovosite su jauduliu eteryje?

– Tikiuosi, padės visagalė praktika. Repetitio est mater studiorum (Kartojimas yra mokymosi motina – lot.).


Šiame straipsnyje: Rasa Velijavaitė

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių