- Giedrius Mackevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien daug diskutuojama apie istorijos politiką, pilietinės ir tautinės savimonės ugdymą bei ieškoma kertinių vertybių Lietuvos istorijos laikotarpiais. Susidaro įspūdis, kad bandoma sukurti pozityvų ir komfortišką praeities vaizdą, švelninant kritiką istorinių asmenybių veiklos atžvilgiu ir negalvojant apie akademinių tyrinėjimų populiarinimą visuomenėje. Netikėtai supratau, koks Lietuvos praeities vaizdinys gali atitikti išvardytus reikalavimus. Tai laida "Duokim garo!" Ji Lietuvos praeitį pateikia kaip keturių etnokultūrinių regionų raidą su savitais tautinio kostiumo, tarmių, papročių, šokių ir dainų bruožais.
Laida kuria patrauklią ir džiugią liaudies kapelų varžytuvių atmosferą, kuri leidžia pabėgti nuo skausmingų praeities patirčių ar problemų. Kita vertus, savo vaizduotei suteikime fantastikos atspalvį. Įsivaizduokime džiugiai klegantį važiuojantį autobusą, kuriame keleiviai traukia tautines dainas vieną po kitos, ir staiga autobusas įsipainioja į milžiniško voro suregztą tinklą, o voro nugara išmarginta žodžiais: blatas, deficitas, nomenklatūra ir kt. Tiesiog pastebėkime vienas kitam prieštaraujančius veiksmus. Norą pabėgti nuo probleminės patirties praeityje – ir neišvengiamą akistatą su istorinių tyrinėjimų rezultatais. Tai dar labiau pabrėžia sovietmečio tyrinėjimų aktualumą ir šio laikotarpio ryšius su dabartimi. Ypač – atkreipiant dėmesį į sovietinės Lietuvos ekonomikos valdymo ypatumus.
Naujas požiūris
Dažnas iš mūsų sovietmetį siejame su pokariu vykusiais pokyčiais: partizanų kova, tremtimis, kolektyvizacija ir t. t. Dėl to Sauliaus Grybkausko knyga "Sovietinė nomenklatūra ir pramonė Lietuvoje 1965–1985 metais" (2011) kviečia mus atkreipti dėmesį į Sovietų Sąjungoje vykdytos ekonominės politikos ypatybes ir bandyti išsiaiškinti buvusios sistemos veikimo principus bei kartu neįsitraukti į moralinius buvusių veikėjų vertinimus.
Gėrio ir blogio sąvokų naudojimas vertinant sovietmetį skatina politinį susipriešinimą ir atsiribojimą. Be to, neleidžia atskleisti žmonių bendravimo spektro, kuris palaikė ne tik sovietinės visuomenės gyvavimą, bet ir padėjo išgyventi joje bei paskatino pokyčius, kurie lėmė sovietinės valstybės žlugimą.
Šiandien susidaro įspūdis, kad laukiama tam tikro lūžio, kuris leistų lengviau atsikvėpti nostalgiją sovietmečiui jaučiantiems žmonėms ir patvirtintų teiginį apie tai, kad anuomet irgi buvo dirbama Lietuvai. Tačiau S.Grybkauskas kelia lemtingus klausimus, kodėl žlugo sovietinė sistema, kurios svarbiausias bruožas buvo planavimas ir kontrolė. Ar komunistinė ideologija kaip ekonominei veiklai nurodanti gaires ir vertybes sistema nebuvo efektyvi? Koks vaidmuo teko sprendžiant sovietinės ekonomikos problemas lietuviškai nomenklatūrai?
Įprasta visur matyti visagalę komunistų partijos ranką, tačiau palaipsniui, susipažindamas su neformalių susitarimų ir ryšių tarp atskiras ekonomikos sritis administruojančių nomenklatūros atstovų veikimo principais, supranti, kaip pamažu sovietinė valstybė ėjo žlugimo link. Dėl to nomenklatūrai, kaip uždaram administratorių ratui, šiose procesuose tenka kertinis vaidmuo.
Tautinis nepasitenkinimas
1980 m. vykusiame pasitarime Algirdas Brazauskas kalbėjo: "Kad ir kur dirbtų prekybos darbuotojai – mažmeniniame prekybos tinkle ar visuomeniniame maitinime – visur jie formuoja žmonių nuotaiką, sudarydami vienokią ar kitokią politinę atmosferą. Bet koks aplaidumas sukelia gyventojų neigiamas emocijas vertinant mūsų tikrovę."
Prekių stygius ir bloga jų kokybė kėlė žmonių nepasitenkinimą. Ne veltui Lietuvos komunistų partijos vadovai kalbėjo apie pasirodžiusius antitarybinio nacionalistinio turinio lapelius ir kitus negatyvius reiškinius miestuose ir rajonuose.
Lietuviškos nomenklatūros likimas priklausė nuo sugebėjimo užgniaužti nacionalizmą ir spręsti deficito problemą. Nesėkmės sprendžiant šias problemas galėjo sustiprinti Maskvos įtaką ir paspartinti jau vykusius ekonomikos valdymo centralizacijos procesus. Norint įveikti sovietinės Lietuvos ekonomikos atsilikimą nuo sąjunginių vidurkių buvo vystoma sąjunginio pavaldumo sunkioji pramonė, kuri leido gauti investicijų iš Maskvos ir puikuotis augančiais rodikliais, tačiau tai silpnino lietuviškos nomenklatūros pozicijas.
Žemės ūkis tapo ekonominės veiklos sritimi, kuri leido nomenklatūrai rodyti iniciatyvą ir stiprinti savo įtaką. Fabrikai ir gamyklos gamino ne vartotojui, o planui. Visas investicijas į sovietinės Lietuvos ekonomiką reikia sieti su kova tarp Maskvos ir Vilniaus dėl įtakos respublikoje ir tik po to kalbėti apie paklausių prekių stygiaus sprendimą. Nors kiekviename žingsnyje buvo trimituojama apie laimėjimus, tačiau nepasitenkinimas ir neigiamos emocijos tapo sovietinės kasdienybės dalimi.
Socialiniai ryšiai
Įdomu atsiversti Viliaus Ivanausko knygą "Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje. Tarp stagnacijos ir dinamikos (1968–1988)" (2011).
Pirmas dalykas, į kurį atkreipi dėmesį skaitydamas knygą, – aplinkybės, padėjusios žmonėms tapti lietuviškos nomenklatūros dalimi. Svaiginančią karjerą sovietinėje visuomenėje galėjo padaryti tik tie, kurie šalia gerų profesinių įgūdžių deklaravo ištikimybę sovietinei santvarkai ir galėjo imtis atsakomybės įgyvendinant komunistinės ideologijos principus.
Antra, pamatai, kaip įmonės vadovas turėjo derinti šakinius, atskiros ūkio krypties, interesus ir lokalius interesus. Šakiniai interesai buvo siejami su gamybos pasiekimais, o lokalūs interesai – su gerais tarpusavio santykiais ir dalijimuisi turimais ištekliais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“75
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...