- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinę premiją už viso gyvenimo nuopelnus pelnęs režisierius Gytis Lukšas sako dar turintis kūrybinių sumanymų, o vieną jų jau šiuo metu siekia įgyvendinti su kitu trečiadienį paskelbtu Nacionalinės premijos laureatu.
„Yra formuluotė: už viso gyvenimo nuopelnus. Lyg būtų mano gyvenimas tuo ir pasibaigęs. Aš dar gyvenu, ketinu dar šiek tiek pabūti, turiu planų, ketinu dar šį tą nuveikti. Mane ypatingai džiugina, kad tarp kitų gavusių tą premiją yra Valdas Papievis, su kuriuo mes šiuo metu rašome scenarijų, dirbame prie naujo kino projekto pagal kelias knygas. Jei Dievas duos, būsime sveiki gyvi, jeigu pasiseks (...), man pats didžiausias džiaugsmas būtų dar padaryti tą filmą kartu su V.Papieviu“, – BNS sakė režisierius.
Trečiadienį Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisija jam skyrė apdovanojimą už kūrybišką nacionalinės literatūros interpretaciją kino kalba. Jis apdovanotas ne už pastarųjų metų kūrybą, o už viso gyvenimo nuopelnus.
Jis sako esąs dėkingas visiems prisidėjusiems prie jo filmų.
„Kine vienas nieko nepadarysi. Rašytojas, poetas gali parašyti eilėraštį ranka ant servetėlės kavinėje, ir bus tas eilėraštis. O kine reikia daug žmonių, ir ne šiaip sau žmonių, o bendraminčių, draugų. Todėl esu dėkingas visiems tiems žmonėms“, – kalbėjo kino kūrėjas.
70-metis režisierius, debiutavęs kine prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, išskyrus kelias išimtis, kūrė filmus pagal lietuvių rašytojų kūrinius ir scenarijus: Juozo Baltušio, Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Kazio Sajos, Marcelijaus Martinaičio, Sauliaus Tomo Kondroto, Sauliaus Šaltenio ir kitus. Pastarasis jo darbas kine – R.Granausko romano „Duburys“ ekranizacija.
Režisierius sako, kad visi šie menininkai buvo ir jo bičiuliai, kurių kūryba turėjo lemtingos įtakos jam pačiam.
„Didžiausią įtaką man padarė Romualdo Granausko, Juozo Apučio kūriniai (...). Visus filmus dariau apie save remdamasis tomis knygomis, nes jos sukėlė didžiausią rezonansą mano sieloje, – sako G.Lukšas. – Aš debiutavau K.Sajos apysaka-pasaka „Žvangutis“. Ir aš laimingas, kad dar šiandien galiu su K.Saja kalbėti telefonu, kad dar galime bendrauti. Tie tekstai iš tikrųjų yra savaime vertingi mūsų literatūroje ir bus vertingi“.
Jis sako, kad iki šiol nėra išsitrynęs iš telefono jau išėjusių bičiulių – M.Martinaičio, R.Granausko, J.Apučio kontaktų.
„Mes buvome tiesiog draugais. Marcelijus buvo mano gyvenimo vienas geriausių draugų, su kuriuo aptardavome ne tik kino ir literatūros reikalus, bet žmogiškus, savo pačių gyvenimo reikalus. Viešpatie, iki šiol ant palangės saugau M.Martinaičio margintą margutį. Jis man dovanodavo kiekvienų Velykų proga. Paskutinio nesuspėjo: pusiau numargino – ir iškeliavo“, – prisiminė režisierius.
Jis gailisi nespėjęs įgyvendinti kai kurių sumanymų, pavyzdžiui, buvo parašęs kitą scenarijų filmui „Vasara baigiasi rudenį“, bet jo sovietmečiu neleista įgyvendinti. Su J.Apučiu jis sako parašęs scenarijų filmui apie mažo miestelio inteligentų gyvenimą, dar vienas nerealizuotas scenarijus kurtas kartu su J.Baltušiu pagal jo kūrinį „Sakmė apie Juzą“, tačiau šis filmas liko nepastatytas.
„Nepadariau nė vieno filmo, kurio nenorėčiau daryti. Bet nepadariau kai kurių filmų, kuriuos norėčiau daryti“, – apgailestavo G.Lukšas.
G.Lukšas gimė 1946 metais Kaune, baigė valstybinį Kinematografijos institutą Maskvoje. Jo režisūrinis debiutas buvo novelė „Telefonas“ trijų novelių filme „Linksmos istorijos“, sukurtame 1973 metais. Po metų pastatytas „Žvangutis“ pagal K.Sajos apysaką. Nuo 1991 metų iki šiol jis yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos tarybos narys. G.Lukšas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, LDK Gedimino Ordinu – Riterio kryžiumi.
Režisierius yra sukūręs 15 vaidybinių ir dokumentinių filmų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Iškilmingame baleto gala koncerte – ir pasaulinė šokio žvaigždė iš Paryžiaus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame L...
-
Airiją ir JAV jungiančio interaktyvaus „Portalo“ veikimas dėl praeivių elgesio sustabdytas
Dubline esančios viešos interaktyvios skulptūros, vadinamos realiuoju laiku veikiančiu vizualiniu tiltu tarp Airijos sostinės ir Niujorko, veikimas po savaitės buvo sustabdytas dėl praeivių „netinkamo elgesio“. ...
-
D. Mauliūtė: elektrinė gitara plius filosofija
Virtuoziškais elektrinės gitaros garsais ne tik Klaipėdą jau kurį laiką stebinanti „Žemynos“ gimnazijos abiturientė Dominyka Mauliūtė, surengusi finalinį savo koncertą Juozo Karoso muzikos mokyklos baigimo proga, išskubėjo...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Verkių dvarvietės parke Vilniuje archeologai rado XIII–XIV amžių kapus
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muzie...
-
J. Jackson romanas „Ananasų gatvė“ – humoro kupinas žvilgsnis į turtus ir prabangą
Jenny Jackson debiutinis romanas „Ananasų gatvė“ (lietuviškai ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Emilija Visockaitė) puikiai atspindi dažnai komišką pasakišk...
-
Sulaukusi 92 metų mirė Nobelio premijos laureatė, kanadiečių rašytoja A. Munro
Sulaukusi 92 metų mirė Nobelio premijos laureatė Alice Munro, garsėjusi savo apsakymų meistriškumu, antradienį pranešė jos redaktorė. ...
-
L. L. Plioplytė į Lietuvą sugrįžo su nauju kūriniu – įvyko filmo „Mėnesinės“ premjera10
Antradienio vakarą svečiai raudonu kilimu skubėjo į filmo „Mėnesinės“ premjerą. ...