- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerijos užsakymu parengtoje studijoje dėl naujos muziejinių vertybių centralizuotos saugyklos ar saugyklų steigimo, tinkamiausiomis įvardijamos vietos šalia Vilniaus, Kauno ar Rumšiškėse.
Savo ruožtu muziejai ragina įvertinti ne tik esamus, o būsimus saugyklų poreikius, taip pat kviečia neatsisakyti jau pradėtų projektų.
Galimybių studiją Kultūros ministerijos užsakymu atlikusi įmonė „Smart Continent LT“ penktadienį muziejams, Kultūros ministerijai ir kitoms įstaigoms pristatė keturias alternatyvas, renkantis tarp vienos ar net kelių centralizuotų saugyklų Vilniuje, Rumšiškėse ar Kaune ir individualių saugyklų muziejuose, pritaikant esamas patalpas.
Kainuotų nuo 35 mln. eurų
Priklausomai nuo pasirinkimo, skaičiuojama, kad naujų saugyklų statybos, esamų patalpų pritaikymas ar šių sprendimų derinimas kainuotų nuo 35-43,5 mln. eurų, o brangiausiai kainuotų modernizuoti ir išlaikyti individualias saugyklas.
Kaip teigė viena studijos rengėjų Aušrinė Ulė, iš viso muziejams trūksta apie 11-13 tūkst. kv. metrų ploto, bet įvertinus dalies muziejų plėtros planus, pagal pesimistinį scenarijų reikėtų apie 10,2 tūkst. kv. metrų saugyklų.
Pagal pirmąją alternatyvą, būtų steigiamos individualios saugyklos kiekviename muziejuje – modernizuojamos esamos saugyklos, statomi priestatai, išperkami gretimi pastatai ir kt.
Svarstant steigti vieną centralizuotą saugyklą, būtų įrengiamos ir bendro naudojimo prevencinio konservavimo patalpos, vertybių priežiūrai reikalingos dirbtuvės. Saugykloje dirbtų keletas plataus profilio specialistų, kiti specialistai, esant poreikiui atvyktų į saugyklą iš muziejų.
Pasirinkus steigti centralizuotą saugyklą su kompetencijų centru, čia dirbtų ir aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie teiktų ir restauravimo, konservavimo, edukacijos, vertybių skaitmenizavimo paslaugas, čia veiktų muziejinių vertybių priežiūrai ir tyrimams reikalingos dirbtuvės.
Reikėtų iki 3 ha ploto
Pagal paskutiniąją alternatyvą, centralizuota saugykla veiktų kartu su kompetencijų centru, bet kartu liktų ir individualios muziejų saugyklos – jos atliktų tik saugojimo funkciją. Centrinėje saugykloje vyktų visos ankstesniame variante numatytos veiklos.
Visais atvejais centralizuotose saugyklose vertybės būtų saugomos atsižvelgiant į medžiagiškumą, muziejų specifiką.
Priklausomai nuo pasirinkimo, centralizuotos saugyklos statybai reikėtų 1,5–3 hektarų ploto, ji turėtų atsirasti patogiai pasiekiamoje vietoje, valstybinėje žemėje.
Pasak studijos autorių, vietos vertybių saugojimui trūksta šešiose įstaigose: Lietuvos liaudies buities muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, taip pat Nacionaliniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje. Į analizę įtraukti ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos, Vaclovo Into akmenų ir Vytauto Didžiojo karo muziejai.
Saugyklą be kompetencijų centro, anot studijos rengėjų, būtų geriausia įkurti Rumšiškėse, tokiai pat saugyklai su papildomomis specialistų funkcijomis tinkamiausia vieta būtų prie Vilniaus, o paliekant atskiras saugyklas ir muziejams, joms konkrečios vietos nenumatytos.
Tai, ką svarstome šiandien, yra esamų skylių lopymas, esamos problemos sprendimas.
Kiekvienu atveju įvertinti ir trūkumai, pavyzdžiui, nepakankama infrastruktūra, poreikis specialistams važinėti didesnius atstumus ir kt., Vilniaus regiono trūkumai – didelė žemės kaina ir tai, jog nėra galimybių gauti europinės paramos.
Muziejai prašo daugiau vietos
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktorė Rūta Kačkutė tvirtina, kad ministerija neįvertino tikrojo bent jau Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklų poreikio.
„Mums buvo užduotas klausimas – kokių saugyklų mums reikia papildomai. Tai ten buvo tik papildomas poreikis identifikuotas. Bet atkreipiu dėmesį, kad mes, pavyzdžiui, iškeliame iš Naujojo arsenalo saugyklas visai ir jos ten grįžti negali, nes jos yra palėpėje. O kaip jūs žinote, palėpėje saugyklų būti negali. Kitos saugyklos – labai blogos būklės ir reikalauja labai didžiulių investicijų, kad ten galėtumėme saugoti“, – sakė R. Kačkutė.
Archeologas Gintautas Zabiela, sveikindamas ministerijos iniciatyvą, kartu teigė palaikantis ir R. Kačkutės poziciją, jog būtina įvertinti ne dabartinius, o ateities poreikius.
„Tai, ką svarstome šiandien, yra esamų skylių lopymas, esamos problemos sprendimas, skaičiai byloja apie šiandieną, rytoj ar poryt jie bus kiti. Tad būtina priiminėjant vieną ar kitą sprendimą, turėti perspektyvą. Nes kol pastatysime saugyklą, kažkokia dalis jų užsipildys“, – kalbėjo jis.
R. Kačkutė taip pat atkreipė dėmesį, kad studijoje minimas tik Prano Gudyno restauravimo centras, bet neužsimenama apie LNM „mažesnį, bet kompetencijomis nenusileidžiantį restauravimo centrą“.
Ji ragino ne tik išsaugoti šį centrą, bet taip pat numatyti jam patalpas, nes šiuo metu jos nuomojamos. Kartu LNM vadovė kvietė sostinės įstaigoms sukurti reikiamą infrastruktūrą nenutolstant nuo Vilniaus, „dėl darbuotojų, kurie čia gyvena“.
Siūlo galvoti apie regionus
Ministerijos atstovai patikino, kad nėra galutinių sprendimų nei dėl saugyklų ploto, nei dėl restauratorių ir į pastabas ketinama atsižvelgti, taip pat būtų siekiama, kad centralizuotos saugyklos būtų atvertos lankytojams, čia vyktų edukacijos.
Ministerijos atstovė Laura Raulynaitienė patikino, kad papildomas LNM patalpų poreikis buvo įvertintas.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas teigė esąs dėkingas ministerijai, kad nuo 2019-ųjų pradėjus diskusijas dėl saugyklų pasistūmėta į priekį. Anot jo, kadangi ES parama orientuota į regionus, realu būtų svarstyti centralizuotos saugyklos Rumšiškėse variantą, čia dailės muziejus galėtų perkelti antrinį fondą.
Anot jo, P. Gudyno restauravimo ir konservavimo centras netrukus įsikels į naujas, už ES lėšas atnaujintas patalpas, miesto centre, Rūdninkų gatvėje, o čia numatyta galimybė lankytojams susipažinti su restauravimo procesais, stebėti juos virtualiai ir tiesiogiai, tad būtų netikslinga kurti analogišką centrą už Vilniaus
Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas tvirtino, kad Kultūros ministerija jau turėjo neigiamos patirties su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skyriumi-sandėliu Raseiniuose.
„Dėl to atsargiai reikėtų žiūrėti, kad visa Lietuva važiuos į tą bendrą sandėlį. Dėl išskaidyto modelio – sakyčiau, tai yra privalumas, nes jis yra saugus“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...