- Kristina Bočiulienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birštono bibliotekoje pristatyta Lietuvos rašytojų sąjungos narės, psichiatrės, psichoterapeutės Jūratės Sučylaitės monografija "Prieš srovę: psichikos sveikata šiuolaikiniame pasaulyje", kurioje atskleidžiama biblioterapijos prasmė.
Noras dalytis
Susitikime su skaitytojais autorė pasidalijo mintimis apie žmogaus situaciją ir poziciją šiuolaikiniame postmoderniame pasaulyje, kuriame humanizmo vertybes ir pasaulėžiūrą veikia posthumanistinis požiūris, gyvenimas tampa komplikuotas ir painus dėl nuolatinio skubėjimo, darbų gausos, žmogaus psichiką veikiančio susvetimėjimo, emocinės įtampos, socialinės atskirties, ypač išryškėjusios pandemijos metu.
Anot J.Sučylaitės, knygos gimimą lėmė ne tik racionalios priežastys, bet ir vidinės – noras pasidalyti poetinės terapijos ir biblioterapijos patirtimi ir žiniomis su plačiąja visuomene. Autorė sako norėjusi informuoti auditoriją apie dažnėjančias nepageidaujamas būsenas (depresines, nihilistines, vienišumo ir kt.) ir atgręžti žvilgsnį į dvasinį pasaulį, į save, netiesiogiai paskatinant susimąstyti ir iš naujo atrasti gyvenimo ir būties prasmę. Žmogus turi kurti vidinį vientisumą, rasti laiko savivokai.
Autorė neignoruoja praeities ir jos neišmeta į istorijos šiukšlyną. Iš naujo išgyvenus traumas ir sunkumus, ištyrinėjus jų atsiradimo priežastis ir padarinius, atsiranda laisvės pojūtis. Laisvės nuo praeities negatyvumo. Atsidūrus dabarties ribinėje situacijoje, prisiminimai gali padėti įgauti stiprumo ir tvirtybės – jei išbuvai tada, išbūsi ir dabar, nes tavo ego stiprus ir pajėgus rasti kelią iš tamsos į šviesą.
Taikydama poetinę terapiją psichoterapeutė parenka tinkamus eilėraščius, iš jų paimdama žodį-raktą klientų vidui atverti, užslėptoms, neretai pasąmonėje slypinčioms nuoskaudoms atskleisti, jiems prakalbinti.
Leidėjų nuotr.
Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, kartu ir kito. Žmogus yra socialinė būtybė, jo prigimtyje slypi poreikis bendrauti, būti išgirstam, pripažintam ir suprastam. Patyrimo ir žinių dalyboms būtinas atvirumas bei nuoširdumas – tikrumas, natūralumas, bendravimas nusimetus kaukes, kuriomis prisidengiama, po jomis slepiamasi, kurios patogios ir sukuria saugumo iliuziją.
Dalijimasis savo patirtimi, savo nuodėmių, skaudulių, nerimo ir visokių kitokių būties rūpesčių išpažinimas dialogo ar polilogo metu – abipusis, tad psichoterapeutui ar kitam terapijos dalyviui kyla pavojus prisiimti kalbančiojo naštą ar jos dalį, todėl labai svarbu paskui skirti laiko sau vidinei harmonijai atkurti.
Gydanti kūryba
J.Sučylaitė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti poetinės terapijos metodą psichikos sutrikimų patiriantiems žmonėms. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją "Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui", 2012 m. išleido monografiją "Poetikos terapija psichiatrinėje reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla) ir metodinę knygą su bendraautore L.Švediene "Poetikos terapijos metodas reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla).
2004 m. J.Sučylaitė buvo įvertinta Arturo Lernerio pionieriaus ženklu už poetinės terapijos idėjų sklaidą Lietuvoje ir Rytų Europoje (įteikta JAV Nacionalinės poetinės terapijos asociacijos konferencijoje). 2017 m. Birštone įkūrė Lietuvos biblioterapijos asociaciją, tapo jos prezidente. Šios asociacijos taryboje yra ir Birštono bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, o bibliotekos internetiniame biblioterapijos skyriuje įdėta programėlė "Medicininė biblioterapija".
Klaipėdos universiteto leidyklos išleista knyga "Prieš srovę" parašyta eseistiniu stiliumi, tačiau joje nėra paviršutiniško kalbėjimo, pseudomoksliškumo. Monografija parengta remiantis teorinėmis ir praktinėmis mokslinėmis žiniomis. Teiginiai argumentuojami ir iliustruojami Lietuvos bei užsienio rašytojų kūriniais, literatūrologų įžvalgomis, publikacijomis žiniasklaidoje, garsių filosofų, antropologų, psichoterapeutų ir kitų sričių mokslininkų darbais, J.Sučylaitės praktika, praktikos tyrimų rezultatų analize, klientų pasisakymais, pastebėjimais apie poezijos ir kūrybinio rašymo įtaką būsenų kaitai.
Medžiaga išdėstyta dalykiškai ir konstruktyviai. Atskiruose skyriuose analizuojama globalaus pasaulio žmogaus etinio rūpesčio problema, jausmų, dvasinės pagavos ir kalbos sąsajos, išmanioji aplinka – technologijų įtaka komunikacijoje, savivokoje, aptariamas lėtojo skaitymo bei refleksijos efektyvumas, tapatybės paieškų keliai ir klystkeliai, susvetimėjimo padariniai, profesinio perdegimo sindromas, psichosomatinės ligos.
Impulsas ieškoti ir pažinti
Kiekvienas knygos skyrius apibendrinamas, pateikiamos išvados. Tačiau skaitytojas čia neras recepto, kaip susikurti gyvenimo prasmę, kaip tapti laimingam ir džiaugtis būtimi. Nėra meditacijų rekomendacijų, pamokymų ir pagrūmojimo, įprastinių ugdomojo vadovavimo seminarų tiesų, populiariai sugrupuotų ir sunumeruotų, nekvestionuojamų taisyklių. Skaitytojas yra gerbiamas, tikima jo vidinėmis galiomis. Suvokėjui savaime iškyla daugybė klausimų ir temų pamąstymui, pažadinamas smalsumas išsamiau pasidomėti tiek poetinės terapijos metodu, tiek pasigilinti į save ir savo sociokultūrinę aplinką, ryšius su kitu.
Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, tuo pačiu ir kito.
J.Sučylaitė žmonių tarpusavio santykius tyrinėja egzistencialisto Martino Buberio dialogo aš-tu koncepcijos kontekste, remiasi Carlo Gustavo Jungo kolektyvinės pasąmonės ir archetipų teorija, Alfredo Adlerio teorijomis, Abrahamo Haroldo Maslovo piramide ir daugybės kitų pripažintų mokslininkų teorijomis, kurie analizuoja išorinio ir vidinio pasaulio koreliaciją, egzistenciją ir transcendenciją, psichologiją, apskritai – šiuolaikinį pasaulį ir žmogų jame, kaip neatskiriamą gamtos dalį, gamtos, kurią žmogus siekia padaryti pavaldžią ir nuo kurios besąlygiškai priklausomas.
J.Sučylaitės knyga "Prieš srovę" skleidžia šviesą. "Tampame tuo, ką kuriame, o tamsa dažnai mus paliečia, ir nieko kito kartais nelieka, kaip šviesti pačiam iš savęs. Tamsa ateina iš politinių traumų, iš pažeisto žmogiško orumo, mirtinos ligos, iš teroro, sadizmo, diktato, ką man galvoti, jausti, iš neaprėpiamo kosmoso. Šviesa visada kalba meilės vardu", – sako ji.
Monografiją perskaitęs suvoki, kad jau nebūsi toks, koks buvai prieš paimdamas ją į rankas, nes užtekstinis slėpinys pažadino kažkokias vidines tiesas, kurioms įsisąmoninti reikia stabtelėjimo. Skirkime laiko sau – referuoja psichoterapeutė J.Sučylaitė, neleiskime užgesti vidinei šviesai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka11
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė1
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...