- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai paskelbė iššifravę Prancūzijos karalienės Marie Antoinette (Marijos Antuanetės) ir didiko, kuris, pasak daugybę metų sklandžiusių gandų, buvo jos meilužis, perrašytąsias laiškų dalis.
Karalienės laiškai buvo parašyti per Prancūzijos revoliucijos sumaištį XVIII amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje, o paskutinysis laiškas parašytas likus kiek daugiau nei metams iki jos nukirsdinimo.
Po nesėkmingo bandymo pabėgti iš Prancūzijos karališkoji šeima buvo budriai saugoma Tuilerio rūmuose, tačiau Liudviko XVI žmonai vis tiek pavyko išsiųsti laiškus, skirtus jos draugui Švedijos grafui Axeliui von Fersenui (Akseliui von Fersenui).
Pastarasis išsaugojo laiškų kopijas, tačiau kai kurios teksto dalys buvo pakeistos, o jų tikrasis turinys liko paslaptimi, kol pakoreguotas dalis atkūrė Sorbonos universiteto tyrėjų komanda.
„Nesvarbu, ar tai buvo valstybės paslaptys, pabėgimo planai, ar karališkojo meilės romano įrodymai, šis, ko gero, jautrus turinys istorikams ramybės nedavė beveik 150 metų“, – rašoma amerikiečių žurnale „The Science Advances“ paskelbtoje projekto ataskaitoje.
Laiškus tyrę mokslininkai pasitelkė naują rentgenografijos metodą, leidusį atskirti skirtingas rašalo, naudoto originaliame tekste ir redaguojant laiškus, sudėtis.
Iš viso jie sugebėjo perskaityti aštuonių iš 15 tirtų laiškų redaguotas ištraukas ir padarė stulbinamą išvadą, kad laiškus pakoregavo pats A. von Fersenas.
„Jis nusprendė pasilikti laiškus, užuot juos sunaikinęs, bet paredagavo kai kurias jų dalis, nurodydamas, kad nori apsaugoti karalienės garbę (o gal ir savo interesus)“, – sakoma tyrime.
Visuomenė apie projektą pirmą kartą sužinojo praėjusiais metais, kai Prancūzijos nacionalinis archyvas paskelbė, jog paslėptosiose laiškų dalyse įsimylėjėliai vartojo „meilės kalbos terminiją“.
Tačiau nors laiškai rodo jų artimą ryšį, tyrėjai teigė negalintys nustatyti, ar atskleistos ištraukos patvirtina jau seniai sklandančius gandus apie karališką romaną tarp Marie Antoinette ir švedų didiko.
„Tai, kad pavyko perskaityti tikrąsias laiškų eilutes, nereiškia, jog įmanoma sužinoti tiesą apie jausmų pobūdį, nes tekstų aiškinimas visada kelia klausimų“, – teigia tyrėjai.
„Visgi vartoti žodžiai („mylimasis“, „švelnusis drauge“, „dievinu“, „beprotiškai“) patvirtina tam tikrus santykius tarp (Marie Antoinette) ir A. von Ferseno, net atsižvelgiant į revoliucijos kankynės įtaką, lėmusią tam tikrą emocinį intensyvumą“, – sakė tyrėjai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministras S. Kairys sako neplanuojantis atsistatydinti12
Kultūros ministras Simonas Kairys sako planuojantis tęsti darbus ir neketinantis atsistatydinti, nepaisant prezidento raginimų Vyriausybės vadovei apsispręsti dėl kabineto narių, sukėlusių abejonių dėl išlaidų savivaldoje, atsakomybės. ...
-
Kitąmet vyksianti Dainų šventė šimtmečio proga laukia per 35 tūkst. dalyvių1
Kitų metų vasarą šimtmetį minėsianti Dainų šventė laukia per 35 tūkst. dalyvių, ji į renginį kvies su šūkiu „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Gedimino kalnui reikia naujo keltuvo: senajam – 15 metų, neberanda atsarginių dalių12
Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbų projektą baigs rengti įmonė „Hidroterra“, kitų metų pavasarį tikimasi pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą, planuojama pirkti naują keltuvą. ...
-
Geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnęs D. Želvys: jausmas buvo geras
Klaipėdos jaunimo teatro aktorius klaipėdietis Donatas Želvys apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2023“ pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą už pagrindinį vaidmenį filme „Poetas“. Šio filmo režisieriai ir scenarijaus au...
-
Sugrįžta įsimintiniausias vasaros nuotykis – „ConTempo“ festivalis
Liepos 29–rugpjūčio 6 d. Kaune ir Kauno rajone vyks scenos menų festivalis „ConTempo“, praneša Kauno miesto savivaldybė. ...
-
Šeštadienį Šaltibarščių festivalis Vilnių nudažys rožine spalva2
Jau šį šeštadienį (birželio 10 d.) Vilnius nusidažys rožine šaltibarščių spalva – mieste vyks pirmasis „Pink Soup Fest“ (liet. „Rožinės sriubos festivalis“). ...
-
Naujausiais neurologijos mokslo atradimais pagrįsta knyga „Kodėl medituojame“2
Priešnuodžiu nuo daugelį kankinančio streso ir juodų minčių tapusią knygą „Kodėl medituojame“ netrukus išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. ...
-
Aštuoni bandymai atrasti harmoniją
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ veikia VDU Naujųjų medijų meno studentų darbų paroda „(Dis)balansas“, kurioje pristatomi aštuoni skirtingi požiūriai į gyvenimą. Jaunieji menininkai pasitelkė ...
-
Č. Sugiharos muziejuje atidaryta ekspozicija J. Zwartendijkui, talkinusiam gelbėjant žydus
Garsaus tarpukario diplomato Čiunės Sugiharos name-muziejuje Kaune pirmadienį atidarytas kambarys Janui Zwartendijkui (Janui Zvartendeikui), su kuriuo jie bendradarbiavo gelbėdami žydus Antrojo pasaulinio karo metais. ...
-
Lietuviai Ukrainos sukilėlių armijos gretose
Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas ir žurnalistas Olegas Stecišinas 2015 m. Lvove ukrainiečių kalba išleido knygą „Banderivskij ...