- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį išėjo Vilniaus patriotas, Architektūros riteris Jaunutis Makariūnas, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
„Vilnius, jo istorinis palikimas, miesto atstatymas ir puoselėjimas architektui rūpėjo iki paskutinio atodūsio“, – sakoma LAS pranešime.
„Architektui J. Makariūnui (1934–2021), už darbus ir indėlį į savo profesijos lauką įvertintam Architektūros riterio ordinu, rūpėjo toli gražu ne tik pastatai ir jų aplinka. Jis buvo kultūrininkas plačiąja prasme, gilinęsis į meną, kultūros ir pasaulio istoriją. Ir pats joje palikęs ryškų pėdsaką.
Pirmiausia jis – vilnietis, čia gimęs lietuvių mokytojų šeimoje, patyręs svarbius istorijos etapus – lenkų okupaciją, Antrąjį pasaulinį karą, sostinės atgavimą, sovietmetį, galiausiai – išsvajotą Nepriklausomybę. Laisvė ir lietuvybė jam buvo aktualios temos visais laikais: didelis skaudulys kadaise atrodė po krikšto seniausioje Vilniaus bažnyčioje lietuvių kunigų išduoti metrikai, kuriuose pavardė įrašyta su lenkiška galūne. Vėliau jis niekaip nesuprato stalininės architektūros, jo mylimo miesto veidą keitusių svetimybių, kurios, J. Makariūno nuomone, čia netiko nei istoriškai, nei kultūriškai“, – rašoma pranešime.
1952-aisiais J. Makariūnas įstojo į Vilniaus dailės institutą. „Architektas aš esu gal ir atsitiktinis. Daugelis mano kartos žmonių baigę gimnaziją nelabai žinojo, kur stoti. Kartą gatvėje per gegužės demonstracijos ruporą išgirdau oratoriją „Ačiū Stalinui už laimę“ – iškart muzikanto karjeros atsisakiau, nes nenorėjau gyvenimo praleisti šitaip – apdainuodamas Staliną ir partiją“, – yra pasakojęs. 1958-aisiais J. Makariūnas įgijo aukštojo mokslo diplomą ir architekto-dailininko statusą bei pradėjo savo ilgą ir derlingą profesinį kelią.
1958-1961-aisiais dirbo Vilniaus vyriausiojo architekto Vladislovo Mikučianio komandoje ir čia turėjo progų prisidėti prie to, kas jam buvo labai svarbu – mylimo Vilniaus puoselėjimo, sukūrė įsimintinų darbų. Po trumpo periodo Vilniaus projektavimo biure sekė net trisdešimties metų (1963–1993) etapas Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1993-iaisiais tapo įkurtos bendrovės „Vilprojektas“ vadovu.
Vienas ryškiausių Jaunučio Makariūno darbų – Antakalnio karių kapų plėtra, Panerių memorialas, skirtas fašizmo aukoms. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, visus metus jis paskyrė paminklui nužudytiems žydams memorialo miške. Įsimintini ir tuomečio Komunalinio ūkio projektavimo instituto pastato Šermukšnių gatvėje, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos projektai, 2004-aisiais iškilęs paminklas Užupyje buvusioms žydų kapinėms atminti, jis – Lietuvos ambasadų Taline ir Rygoje bendraautoris. J. Makariūnas yra sukūręs Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Kazio Borutos, Juozo Tonkūno antkapinių paminklų architektūrinę dalį ir palikęs daug kitų pėdsakų kaip savo profesijos atstovas.
„Kaip kantrų mokytoją ir patarėją jį prisimena ne vienas jaunesnės kartos architektas. J. Makariūnas užaugino dvi dukteris – menininkę Irmą ir architektę Agnę, buvo nuostabus senelis trims anūkams“, – sakoma LAS pranešime.
*****
Balandžio 20 d., antradienį, 18 val. ,bus laikomos šv. Mišios Šv. Mikalojaus bažnyčioje (Šv. Mikalojaus g. 4, Vilniuje).
Balandžio 21 d., trečiadienį, nuo 10 iki 15 val., vyks atsisveikinimas Vilniaus laidojimo rūmuose Pirmoje salėje, Olandų g. 22, Vilniuje. 15 val. laidojimo ceremonija bus Naujosiose Rasų kapinėse (įėjimas iš Sukilėlių g).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“70
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...