- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį mirė žymi teatro ir kino dailininkė, kostiumų kūrėja, ilgametė Lietuvos dailininkų sąjungos narė Gražina Konstancija Remeikaitė.
Velionė bus pašarvota Vilniaus (Pavilnio) Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčioje (Švarioji g. 3, Vilnius) liepos 24 d., šeštadienį, 11 val.
G. K. Remeikaitė bus laidojama 24 d., 14 val., Karveliškių kapinėse.
Teatro ir kino dailininkė, kostiumų kūrėja G. K. Remeikaitė gimė 1934 m. lapkričio 25 d. Josvainių miestelyje, Kėdainių rajone, skulptoriaus Kosto Rameikos šeimoje.
Nuo 1946 m. mokėsi Kėdainių 2-ojoje gimnazijoje. 1950 m. įstojo į tuometinę Kauno meno mokyklą. 1954 m. išvyko į Lazdijus, kur vidurinėje mokykloje dėstė piešimą ir braižybą.
1955 – 1961 m. studijavo tapybą Vilniaus Valstybiniame Dailės institute. Nuo 1976 m. dalyvavo parodose. 1978 m. įstojo į dailininkų sąjungą, scenografų sekciją. Nuo 1989 m. – kinematografininkų sąjungos, o nuo 2000-ųjų – teatro sąjungos narė. 2011 m. jai įteiktas vienas aukščiausių Lietuvos valstybinių apdovanojimų – Lietuvos kultūros ir meno premija.
1962 m. sulaukė pasiūlymo dirbti neseniai įkurtuose Vilniaus modelių namuose, kuriuose iki 1974 m. dirbo dailininke-modeliuotoja. Per šį dvylikos metų laikotarpį dailininkė sukūrė daugybę novatoriškų kolekcijų bei pavienių drabužių ansamblių, dalyvavo jų pristatymuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jos sukurti drabužių modeliai pasirodydavo beveik kiekviename Vilniaus modelių namų leidžiamo madai skirto žurnalo „Banga“ numeryje.
Dar dirbdama Vilniaus modelių namuose, Gražina K. Remeikaitė pradėjo dirbti teatre bei kine. 1973 m. metais G. K. Remeikaitė debiutavo kaip teatro dailininkė – sukūrė kostiumus Panevėžio dramos teatre statytai Augusto Strindbergo dramai „Mirties šokis“, kurią režisavo Juozas Miltinis.
Su juo dailininkė pastatė ne vieną išskirtinį spektaklį. Per beveik keturis dešimtmečius dailininkė sukūrė kostiumus beveik pusšimčiui teatro pastatymų. G. K. Remeikaitė kūrė kostiumus ne tik draminiams pastatymams, bet ir miuziklams, operetėms: Jeano Anouilho tragedijai „Antigonė“ (1978), Antono Čechovo dramai „Žuvėdra“ (1978), Gustavo Lortzingo operai „Brakonierius“ (1979), Jacqueso Offenbacho operetei „Gražioji Elena“ (1989), Williamo Shakespeare‘o tragedijai „Makbetas“ (1993), Otto Nikolai komiškai operai „Vindzoro šmaikštuolės“ (1999). Dirbo su režisieriai Irena Bučiene,Dalia Tamulevičiūte,Vlada Mikštaite, Linu Marijum Zaikauskas, Nerijumi Petroku. Dailininkė teatre dirbo iki pat 2001-ųjų. Taip pat sukūrė kostiumus daugiau, nei 30-čiai kino filmų.
Dailininkė rengė ir dalyvavo parodose: 1978 m. personalinė paroda LDS galerijoje, 1976 m. scenografijos bienalė Vilniuje, 1979 m. personalinė paroda LDS galerijoje, 1982 m. kino dailininkų paroda Maskvoje, 1984 m. kino dailininkų paroda Menininkų Rūmuose, 1988 m., 1989 m. parodos ŠMC, 1999 m. personalinė paroda Radomo mieste, Lenkijoje, 1999 m. personalinė paroda Kėdainiuose, 2000 m. grupinė paroda LR Seimo Rūmuose, 2002 m. personalinė paroda teatro sąjungoje, 2004 m. scenografijos paroda LDS galerijoje „Arka“, personalinė paroda Lietuvos Kinematografijos sąjungoje, 2020 m. personalinė paroda Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje.
G. K. Remeikaitė buvo šviesi, charizmatiška ir energinga asmenybė, pasižymėjusi geru skoniu, išradingumu, darbštumu bei reiklumu sau. Jos sukurti kūriniai įeina į meno istoriją, o buvimo su ja akimirkos įrašytos į atmintį mūsų širdyse. Nors kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra ribotas laike ir trapus, mus vis dėlto guodžia mintis, kad dvasinės sielos dėka mes gyvensime netgi anapus mirties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...