Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas.

Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Šiemet knygų penketukai buvo renkami net penkiose kategorijose. Be tradicinių – vaikų, paauglių, knygos suaugusiesiems ir poezijos knygų – penketukų, atsirado ir nauja publicistikos ir dokumentikos kategorija. Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukai renkami pirmą kartą, todėl šiais pirmaisiais metais buvo vertintos knygos, parašytos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kitose keturiose kategorijose dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: komisijos pirmininkė Inga Mitunevičiūtė (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė), Diana Gancevskaitė (rašytoja, literatūrologė), dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja), Rita Karpavičienė (Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė), Justinas Vancevičius ( literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas).

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: komisijos pirmininkė Giedrė Kazlauskaitė (kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė), Andrius Jakučiūnas (rašytojas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gediminas Kajėnas (literatūros žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorius), Donata Mitaitė (literatūros kritikė).

Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukas:

Rūta Oginskaitė. "Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose", "Tyto Alba", 2017

Sigitas Parulskis. "Amžinybė manęs nejaudina", "Alma Littera", 2018

Giedra Radvilavičiūtė. "Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones", "Apostrofa", 2018

Aurimas Švedas. "Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus", "Aukso žuvys", 2016

Tomas Venclova. "Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey" (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys), "Apostrofa", 2017.

Knygų suaugusiesiems penketukas:

Laura Sintija Černiauskaitė. "Šulinys", LRS leidykla, 2018

Gabija Grušaitė. "Stasys Šaltoka: vieneri metai", Lapas", 2017

Leonardas Gutauskas. "Pravardės", LRS leidykla, 2018

Herkus Kunčius. "Lietuviškos apybraižos", LRS leidykla, 2018

Antanas Šileika. "Basakojis bingo pranešėjas" (iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas), "Baltos lankos", 2018.

Poezijos knygų penketukas:

Greta Ambrazaitė. "Trapūs daiktai", LRS leidykla, 2018

Gintaras Bleizgys. "Xeranthemum", LRS leidykla, 2018

Marius Burokas. "Švaraus buvimo", LRS leidykla, 2018

Tomas Petrulis. "Triukšmo gyvatė", "Naujas vardas", 2017 https://naujasvardas.lt/knygos/tomas-petrulis-triuksmo-gyvate-eilerasciai/

Kornelijus Platelis. "Įtrūkusios mėnesienos", "Odilė", 2018

Knygų vaikams penketukas:

Daiva Čepauskaitė, dailininkė Ieva Babilaitė. "Baisiai gražūs eilėraščiai", "Žalias kalnas", 2017

Marius Marcinkevičius, dailininkė Aušra Kiudulaitė. "Draugystė ant straublio galo", "Tikra knyga", 2017

Violeta Palčinskaitė, dailininkė Irena Daukšaitė. "Eilėraščiai iš namų", "Tyto alba", 2017

Neringa Vaitkutė, dailininkė Monika Mitkutė. "Klampynių kronikos", "Nieko rimto", 2018

Jurga Vilė, dailininkė Lina Itagaki. "Sibiro haiku", "Aukso žuvys", 2017

Knygų paaugliams trejetukas:

Ilona Ežerinytė. "Verksnių klubas", "Dominicus Lituanus", 2017

Aidas Jurašius, dailininkė Inga Navickaitė. "Pypas ir jo nutikimai", Labdaros ir paramos fondas "Švieskime vaikus", 2017

Justinas Žilinskas, dailininkas Gediminas Skyrius. "Kaukas Gugis ir kerų karas", "Aukso žuvys", 2017

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki 2019 m. vasario 17 d. interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2019 metų vasario mėnesį.

„Metų knygos rinkimų“ penketų knygas pristato ekspertų komisijos nariai

Publicistikos ir dokumentikos knygos

Rūta Oginskaitė. "Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose"

Su Grigorijumi Kanovičiumi, nuo 1993 m. gyvenančiu Izraelyje, R. Oginskaitė kalbasi jau po to, kai 2013 m. išleidęs romaną "Miestelio romansas" rašytojas pasakė, kad deda tašką – naujų knygų nebebus. Persipinantys G. Kanovičiaus ir jo žmonos Olgos pasakojimai leidžia žvilgtelėti į plačią gyvenimo panoramą: skaitytojai sužino nuo prieškario besitęsiančią gyvenimo istoriją, kalbama apie literatūrą, teatrą, kiną, apie buitį, apie tai, ką reiškė būti žydu sovietinėje Lietuvoje ir ką reiškia jau senatvei artėjant atsidurti Izraelyje. Savo kūriniuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą rašytojas sako, kad jį visada labai domino atsisveikinimas ir atmintis. (Donata Mitaitė)

Sigitas Parulskis. "Amžinybė manęs nejaudina"

Vienaip galima skaityti S. Parulskį "Lietuvos ryte", kitaip – knygoje. Spaudos faktas parodo, kad publicistika vis dar gali būti drąsi, kandi, ironiška, neįkyriai skelbti progresyvias politines ar kultūrines idėjas. Publicistika yra idealus būdas darbštaus rašytojo formai palaikyti. Beje, knyga mišri – pradžioje S. Parulskio gerbėjai ras ir apysaką. Kaip būdinga šio autoriaus stiliui, prozoje prisriegiami graikų mitai. Publicistikai taip pat būdingas mitinis mąstymas – veikiausiai kaip žaidimas skaitytojų mentalitetu. (Giedrė Kazlauskaitė)

Giedra Radvilavičiūtė. "Tekstų persekiojimas"

Ši knyga parašyta ne bet kaip ir ne bet kam: labiausiai – rudeniniams žmonėms. Šmaikštaus ir vaizdingo stiliaus, nors tai ir nėra distiliuota grožinė literatūra, galėtų mokytis bet kuris rašytojas, turįs pretenzijų į prozą. Nors autorės nerasi socialiniuose tinkluose, atrodo, ji turi slaptą aistrą internetui – bent jau yra kaip reikiant patyrinėjusi antraščių gamybos ir popkultūros mechanizmus. Knyga žanro požiūriu ribinė – nėra aiškios skirties tarp publicistikos ir eseistikos, recenzijos ir prozos. Toji žanrinė difuzija – taip pat pranešimas. (Giedrė Kazlauskaitė)

Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus

"Man buvo ir yra labai skaudus lietuvių ir žydų priešiškumas, nes pati esu autentiška litvakė, tai yra Lietuvos žydė, ar, jei norite, žydų kilmės lietuvė. Manyje gyvos abi kultūros", – sako viena ryškiausių šiandienės Lietuvos asmenybių, teatrologė, germanistė, viešoji intelektualė Irena Veisaitė, kalbinama istoriko Aurimo Švedo. Jųdviejų pokalbiai aprėpia platų laiką, pradedant tarpukariu, baigiant dabartine Nepriklausoma Lietuva, nevengiama dramatiškų asmeninių patirčių (paskutinis pasimatymas su mama ligoninėje karo pradžioje, getas ir pabėgimas iš jo), prisimenamos ir aptariamos įvairiopos tolesnio gyvenimo patirtys, darbai, sutikti žymūs ar tiesiog asmeniškai svarbūs žmonės. (Donata Mitaitė)

Tomas Venclova. "Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey"

Šioje knygoje T. Venclova – viena iškiliausių mūsų kultūros asmenybių – kalbasi su amerikiečių poete, literatūros kritike bei vertėja E. Hinsey. Kalbasi taip, tarytum skaitytum intriguojantį romaną, kupiną netikėtų istorijos vingių, įdomiausių personažų ir jų nuotykių, sklidiną apmąstymų bei įžvalgų apie kultūrą, istoriją, visuomenę, kūrybą, dabartį. Nors tai autobiografinė knyga, tačiau joje aprėpiama kur kas daugiau nei vienas gyvenimas. Per asmeninę patirtį T. Venclova kalba apie savo šeimą, sovietmečio atmosferą, disidentinį judėjimą Lietuvoje bei Rusijoje, ryšius su tokiomis asmenybėmis kaip Ana Achmatova bei Josifas Brodskis, emigraciją bei naują gyvenimą Vakaruose. Ši knyga – atviras savo vietos kalboje ir istorijoje apmąstymas. (Gediminas Kajėnas)