- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jos drobės keliauja po Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Vokietiją, JAV. Su jos kūrinių atspaudais Vilniuje rieda tapybos maršrutizatoriai. Ji pati gyvena ir tapo Kaune. Apibūdinant tapytoją Rosandą Sorakaitę, šalia jos rezonuoja žodis "tėkmė". Tiek studijuodama Vilniaus dailės akademijoje, tiek baigusi studijas menininkė atsidavė kūrybos tėkmei. Nekeisdama jos krypties, neskubėdama R.Sorakaitė išlaisvina kasdienybės atspindžius lengvai pleventi tapybiniuose paviršiuose. Menininkės drobėse amžinybė ir laikinumas susijungia taip kurdami belaikę, beribę būties akimirką, kurioje pradžia ir pabaiga netenka savo prasmių. Lieka tik buvimas: nesuvaržytas, lėtas, tikras.
– Paveikslas – tai savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?
– Tapydama susitelkiu tik į save, pasikliauju intuicija. Be abejo, pasiektas rezultatas atspindi mano pasaulėžiūrą, reprezentuoja vidinį pasaulį.
– Kuo žvilgsnis į save kūrinyje skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Sukantis kasdienybės rate "darbas–namai, namai–darbas", sudėtinga įdėmiai įsižiūrėti tiek į save, tiek į aplinką. Žvilgsnis gali ir apsiriboti tik veidrodžio atspindžiu. Bet pasistengę galime stabtelėti, sulėtinti tempą. Ir tuomet mums atsivers gilesnis pasaulio sluoksnis. Tokie sustabdyti momentai kasdienybėje man tampa pradžia kūrybiniam veiksmui.
– Kurdama paveikslą, esate ir medžiaga kūrybos procesui, ir kūrėja. Ar paveiksle siekėte meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas? Ar, priešingai, skatinate pokalbyje su kūriniu dalyvauti kuo daugiau žiūrovų, kalbėdama apie universaliąsias tiesas?
– Paveikslas visada kuriasi iš asmeninių būsenų. Tačiau šie pastebėjimai yra tokie patys, kaip ir visų. Emocijos, gyvenimo patirtys yra universalios. Vizuali kalba, kuria jas perteikiu, kreipiasi į tuos, kam yra artima.
Tapant jungiasi mano ir motyvo istorija. Tapyba nulemia, kaip tai susilies į vienį. Tas daugialypis procesas iš tiesų ir formuoja savęs suvokimą.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Būna įvairių situacijų. Kai kuriuos motyvus galiu stebėti ilgesnį laiką, matyti skirtingame apšvietime, o kai kurie – pagauna tiesiog prasilenkiant. Abiem atvejais fotografuoju. Kartais pasižymiu kelis žodžius apie įspūdį. O paveikslas kuriasi dirbtuvėje. Tapydama pasiremiu fotografija, jeigu paveikslo pradžiai reikalingas tikslus piešinys, bet paskui visas procesas remiasi prisiminimais arba įsivaizdavimais. Prie drobės vyksta toks įdomus dalykas – mintyse jungiasi gyvas motyvo vaizdas, nuotraukoje sustingusi dėmė ir jausenos, kurias tie vaizdiniai atliepia.
– Kas paskatino pasirinkti būtent tokią atlikimo techniką?
– Mano tapyba remiasi lesiruote, t.y. plonais persidengiančiais dažų sluoksniais. Darbas gan lėtas, nes tęsti galima tik išdžiūvus ankstesniam sluoksniui, bet tokia technika geriausiai dera su mano temperamentu.
– Kokia yra fono reikšmė kūrinyje?
– Sau nevartoju tokios sąvokos kaip "fonas". Paveiksle neatskiriu vaizduojamo motyvo nuo antrojo plano. Jie yra susilieję ir kuria bendrą lauką.
– Darbo formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Jeigu turiu galimybę, bandau tą patį motyvą tapyti skirtinguose formatuose, nes tuomet pasimato, koks dydis ir proporcijos geriau perteikia jo savastį. Tapant didelio formato drobę, kalbant apie šį kūrinį tai – 200 x 150 cm, be abejo, reikia jėgos ir tas procesas labai intensyvus energiškai. Tačiau tai nenusako paveikslo paveikumo. Kai kurie dalykai kaip tik atsiskleidžia tik mažo formato.
– Paveiksle fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Turbūt tapymo momente susijungia viskas.
– Kuo šis darbas išsiskiria iš kitų jūsų kūrinių?
– Paveikslas nėra išskirtinis. Viena vertus, visi kūriniai turi savo individualumą, nuotaiką, o ir tapyba neleidžia kartotis, net ir tapant tą patį vaizdinį, tačiau, kita vertus, man atrodo, visi jie pratęsia vienas kitą ir jungiasi į vientisą istoriją.
– Kaip žmogus, vaizduojamas kūrinyje, suvokia jį supantį pasaulį?
– Kaip paslaptį, kurią neskubėdamas gvildena.
– Ar pažvelgus į paveikslą iš šalies, jame pasimato aktualūs dabarties įvykiai, suformavę ar formuojantys jau kitokį jūsų "aš"?
– Nesimato, nors tapydama visada panyru į prisiminimų srautą. Tai būna tolimi vaikystės išgyvenimai arba kažkas iš dabarties, kas mane jaudina. Kartais tai konkretūs įvykiai, kuriuos vis persuku mintyse, kartais – tik neryškūs fragmentai. Kūrinys susijungia iš kelių polių. Ir nors darbas neatsiejamas nuo mano emocijų, jis nėra tik pažodinis atpasakojimas. Tapant jungiasi mano ir motyvo istorija. Tapyba nulemia, kaip tai susilies į vienį. Tas daugialypis procesas iš tiesų ir formuoja savęs suvokimą. O atsitraukusi aš stebiu naują paveikslą bene taip pat, kaip ir bet kuris žiūrovas, nes galutinis rezultatas visada yra nauja patirtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...