M. Novikas palaidotas Menininkų kalnelyje

Kaip anksčiau rašėme, gruodžio 11 d., mirė kompozitorius, pedagogas, vienas ryškiausių lietuviškos estrados kūrėjų Mikalojus Novikas (g. 1940 m. balandžio 19 d.).

M. Novikas 1954–1958 metais Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, Jurgio Gaižausko klasėje, mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos, 1963-iaisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. Antano Račiūno kompozicijos klasę. Ilgametę pedagoginę veiklą pradėjo 1960 metais Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, kur dėstė teorines disciplinas. 1985–1993 m. jai vadovavo. 1982–1985 metais buvo Vilniaus kultūros mokyklos direktorius, 1993–1998 m. Vilniaus konservatorijos direktorius, nuo 1998 m. teorinių disciplinų dėstytojas. 1968–1992 m. dėstė teorines disciplinas ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

M. Novikas buvo daugelio festivalių ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, taip pat įvairių meno mėgėjų kolektyvų konsultantas, Lietuvos estradinės muzikos tarybos narys. 1966–1968 m. vedė radijo laidas apie džiazą. 1990 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

Nuo 1967 m. M. Novikas – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. 2001-aisiais buvo paskelbtas Metų geriausiu lengvosios muzikos kompozitoriumi.

M. Novikas yra pirmosios lietuviškos bosanovos autorius – daina „Pavasariška kelionė“ parašyta 1964 metais. Išraiškingai jo kūryboje skamba rumbos, sambos, tango ritmai, svingo ir džiazo muzikos elementai. Išleista dešimt autorinių plokštelių, kasečių, o albumo „Mikalojaus Noviko estradinės dainos“ tiražas 1972-aisiais siekė net 100 tūkst. vienetų. Daugelis dainų – „Gera“, „Žalioj stotelėje“, „Putinai“, „Pėdos“, „Dar nežinia“ – vadinamos lietuviškos estradinės dainos aukso fondu.

Mėgstamiausias kompozitoriaus dainų tekstų autorius – Antanas Saulynas: dainos „Gera“, „Šešėliai lange“, „Vaivorykštė“, „Pėdos“, „Žalioj stotelėj“, „Putinai“.

M. Noviko dainas atliko Stasys Liupkevičius, Janina Miščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė, Aleksas Lemanas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, operos solistai Rimantas Siparis, Romanas Marijošius, Leonidas Muraška, kiti garsūs estrados artistai – Liudmila Senčina, Sofija Rotaru, Roza Rimbajeva, Tynas Miagis, Jaak Joala, Laki Kesoglu.

Pagrindiniai kompozitoriaus kūriniai: Simfonijetė orkestrui (1962), kantata „Sakmė apie gintarinį krantą“ (Pauliaus Širvio žodžiai, 1963), dainų ciklas „Vilnius nubunda“ (Martyno Vainilaičio žodžiai, 1963), Koncertinė uvertiūra simfoniniam orkestrui (1964), 3 pjesės fortepijonui (1965), Sonatina giocosa smuikui ir fortepijonui (1966), Fantazija estradiniam orkestrui (1975).

Yra parašęs pjesių kaimo kapelai, birbynių kvintetui, liaudies instrumentų ansambliui, dainų chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams, dainelių ir jų ciklų vaikams. Daug dainų išspausdinta įvairiuose rinkiniuose Lietuvoje, taip pat Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Moldavijoje, Armėnijoje, Lenkijoje. Išleista dešimt autorinių plokštelių, kasečių ir kompaktinių diskų. Kompozitorius surengė apie 350 autorinių koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.