- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kultūros tarybos duomenimis šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst. kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą yra labai skirtingas, tačiau dominuoja nedidelis užmokestis ir netolygus jo išmokėjimas skirtingose menų srityse.
Atlygius kūrėjams įprasta mokėti scenos menų sektoriuje – muzikos, teatro, šokio srityse, tuo tarpu vizualiuosiuose ir taikomuosiuose menuose jis išmokamas retai, jeigu apskritai numatomas. Itin mažais atlygiais pasižymi literatūra ar dailė, tačiau ir bendrai visose menų srityse vienam kūrėjui dažniausiai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos.
Tarptautiniame kontekste ir senųjų demokratijų kultūros politikos darbotvarkėse jau kurį laiką aktyviai keliamas klausimas dėl teisingo arba sąžiningo atlygio už kūrybą. Tokios diskusijos bei tyrimai vyksta ir Lietuvoje, kurių iki šiol išsamiausias – Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva Rusnės Kregždaitės ir Erikos Godlevskos atliktas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ (2021).
Šį kartą Lietuvos kultūros taryba atkreipė dėmesį į kultūros organizacijų nusiteikimą mokėti atlygį kūrėjams. Tyrime „Teisingas atlygis už kūrybą“ analizuotos praėjusiais metais Lietuvos kultūros tarybos finansuotų projektų išlaidų struktūros, kurios atskleidė, koks atlygis meno sričių kūrėjams bei atlikėjams buvo išmokėtas iš Tarybos organizacijoms paskirtų valstybės biudžeto lėšų.
Atlygių netolygumai skirtingose menų srityse
Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Kristinos Mažeikaitės ir patarėjos Karolinos Šulskutės atliktas tyrimas išryškino akivaizdžius skirtumus tarp meno sričių. Išanalizavus dešimties – architektūros, cirko, dailės, dizaino, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplinio meno ir teatro – sričių duomenis paaiškėjo, kad vykdant scenos menų projektus vidutiniškai pusė biudžeto buvo skirta atlikėjų ir kūrėjų atlygiams. Pernai iš Lietuvos kultūros tarybos lėšų muzikos, teatro, šokio ir cirko organizacijos kūrėjams išmokėjo apie 1,2 milijono eurų.
Tuo tarpu literatūroje, taikomuosiuose (architektūros ir dizaino) bei vizualiuosiuose menuose užmokestis kūrėjams numatomas retai ir mažas. Kritiškiausia situacija dailės ir fotografijos srityse, kur atlygis kūrėjams nesiekia net 10 proc. nuo kultūros organizacijoms skirtos sumos. Pastarųjų sričių projektų vykdytojai menininkams praėjusiais metais išmokėjo tik 64 tūkst. eurų.
Apskritai vizualiuosiuose, taikomuosiuose menuose ir literatūroje įsigalėjusi praktika, kad kūryba turi būti finansuojama Lietuvos kultūros tarybos stipendijomis, o kultūros organizacijų gautas finansavimas skiriamas vadybai, administravimui, infrastruktūrai, įvairioms paslaugoms ir kitoms išlaidoms, bet ne menininkams.
Dažniausiai skiriamas atlygis už kūrybą – 800 eurų
Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus renkami bei analizuojami duomenys rodo, kad šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst. kūrėjų. Tai – Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkursuose dalyvaujantys arba meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Beveik 80 proc. šių kūrėjų gyvena ir kuria trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jų atlygis už kūrybą yra labai skirtingas ir netolygus.
Visose analizuotose menų srityse dominuoja nedideli atlygiai kūrėjams, išskyrus retas pavienes išimtis ryškiems vardams. Mažiausiu užmokesčiu kūrėjams išsiskiria literatūros sritis, kur dažniausiai mokamas atlygis yra apie 150 eurų, ne ką geresnė situacija ir dailėje ar dizaine, kur dažniausia atlygio reikšmė – 200 eurų arba tarpdisciplininiame mene – 250 eurų.
Bendrai visose srityse vienam kūrėjui dažniausiai skiriamas atlygis neperžengia 800 eurų ribos. O daugiau kaip pusė kūrėjų ir atlikėjų iš meno sričių konkursuose finansuotų organizacijų gavo užmokestį iki 500 eurų. Nepaisant to, kad per pastaruosius tris metus projektų vykdytojai iš Lietuvos kultūros tarybos gauto finansavimo kūrėjams ir atlikėjams skyrė 4,6 mln. eurų per metus, sąžiningo atlygio už kūrybą problema išlieka akivaizdi.
Lietuvos kultūros tarybos tyrime „Teisingas atlygis už kūrybą“ pristatoma ir daugiau duomenų bei įvairių rakursų, pavyzdžiui, atlygių skirtumai ne tik tarp sričių, bet ir lyčių, su kuriais galima susipažinti tinklalapyje. Šia analize siekta atverti dar daugiau duomenų visuomenei ir paskatinti tolimesnes menų bendruomenės diskusijas, iniciatyvas bei pokyčius, planuojant atlygius kūrėjams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“53
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...