Kalba – turtas, kuris nesudegs

Stebint geopolitinius procesus pasaulyje, solidarizuojantis už Ukrainos siekius, išryškėja kalbos, kaip žmogiškosios jungties, svarba.

Tampa aktualus kalbos vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje suvokimas. Gimtoji kalba – tarsi mūsų tėvai, seneliai, protėviai, kurie gyvena mūsų prisiminimuose ar, laimei, tebėra šalia. Kitos kalbos – mūsų draugai ir svečiai (kviesti ar nekviesti). Tik nuo mūsų priklauso, kaip mes juos priimame: kaip draugaujame ir kuo vaišiname? Kiek laiko su jais praleidžiame? Kaip puoselėjame tą draugystę ar bendrystę? O gal norime savo ateitį sieti ne tik su viena ar dviem kalbomis, bet su keturiomis, penkiomis? Ar skaitome ir bendraujame kitomis kalbomis, gal dainuojame, o gal žiūrime filmus originalo kalba su subtitrais, taip treniruodami ne tik savo klausą, bet ir gilindami smegenų vingius? Gal kalbos – mūsų draugai – mus skatina keliauti ir pažinti pasaulio įvairovę, kitus žmones, atpažinti įvairių šalių valgių pavadinimus, neišsimušant iš vėžių, kai norime kavos su pienu ir net Lietuvoje taisyklingai itališkai ištariame žodį „latte“ (kirtis ant pirmojo skiemens), nors vis dar galime girdėti tarsi prancūzišką žodžio tarimą (neteisingai dėdami kirtį ant balsės „e“). Smagu girdėti užkietėjusius greičio mėgėjus, subtiliai tariančius „Lamborghini“ („g“) ar rimtus realistus, vis svarstančius „Volkswagen“ pranašumus ir jau pradedančius suvokti kontroversiškos frazės „Das auto“ pirmo žodžio (artikelio) reikšmę. Jau turbūt nieko nebestebina vis dažniau girdimas posakis „vyšnia ant torto“ (pranc. „la cerise sur le gâteau“), nors mums lietuviškai jis ir skamba kiek neįprastai, ar ne visai tikęs posakis – atvykėlis iš anglų kalbos – „turėti gerą laiką“ (angl. „to have a good time“). Vienos kalbos mums artimos – lyg seserys ar broliai, kitos – galbūt seniai matyti ar užmiršti pažįstami. Štai kad ir ukrainiečių kalba mums jau tampa sava – lyg draugas, kurį seniai matėme, o dabar džiaugiamės sutikę, todėl ir norisi su juo būti, bendrauti, tiesiog klausytis. Džiugina ir Ministrės Pirmininkės teiginys, kad jau ne tik supranta ukrainiečių kalbą, bet ja ir bendrauja. Nebestebina ir ES šalių internautų teiginiai apie įprastinę rytmečio rutiną: „atsikeliu, geriu kavą ir klausausi prezidento Zelenskio naktinių-rytmetinių įžvalgų“ (teisingai spėjate – būtent ukrainiečių kalba). Na, ir mes visi juk labai greitai išmokome ir kartojame šmaikščias, garbingas frazes ukrainietiškai. Prisiminėme ir kiek primirštą rusų kalbą (ypač tardami skambius posakius). Deja, ne visada anglų ar kita kalba gelbėja bendraujant su ukrainiečiais. Štai prie šio aspekto ir norėčiau stabtelėti.

Ukrainiečių kalba įgijo stipresnes pozicijas 2019 m. birželio 16 d. įsigaliojus įstatymui, skelbiančiam ją valstybine kalba. Tai buvo tarsi lingvistinis perversmas Ukrainoje, sulaukęs stipraus pasipriešinimo iš prorusiškosios opozicijos. Bendraujant su ukrainiečiais išryškėja jų gėrėjimasis savo valstybine kalba. Tuo neseniai teko įsitikinti ne tik „Eurovizijos“ dainų konkurso metu, bet ir kalbantis su dviem šauniomis studentėmis iš Ukrainos, kurios, prasidėjus karui, buvo priimtos tęsti studijų VDU bakalauro studijų Anglų filologijos programoje. Kilusios iš to paties miesto – Žytomyro – susitiko Kaune. Abi kalba ir ukrainiečių, ir rusų kalbomis, tačiau tik vienos jų šeimoje kalbama ukrainietiškai ir tuo mergina itin didžiuojasi. Abi svarstė, kaip būtų keitęsis gyvenimas, jei ukrainiečių kalba jau seniai būtų buvusi valstybinė. Šios VDU Anglų filologijos trečio kurso studentės taip pat pripažino, kad ir anglų kalba, ir kitos užsienio kalbos nepakankamai gerai mokomos Ukrainoje: nors pastaraisiais metais jų gimtojoje šalyje ir įvyko tam tikrų pokyčių, tačiau užsienio kalboms vis dar neskiriama daug dėmesio. Studentės pastebėjo, kad Lietuvoje žmonės daug geriau kalba užsienio kalbomis (ypač anglų) nei Ukrainoje, ir apgailestavo, kad užsienio kalbų padėtis Ukrainoje žymiai skiriasi nuo kalbų politikos Lietuvoje. Jos taip pat išsakė nuomonę, kad čia atvykusius ukrainiečių vaikus ir suaugusiuosius reiktų mokyti ne tik lietuvių kalbos, bet ir anglų – tai, pasak šių studenčių, jiems atvertų naujų galimybių, kurių galbūt nebūtų turėję net gimtojoje šalyje. Anglų kalba jiems padėtų stebėti objektyvią informaciją įvairiuose užsienio žinių portaluose, susipažinti su ES dokumentais ir bendrauti su ES šalių piliečiais.

Po šio įkvepiančio pokalbio su ukrainietėmis pabandžiau prisiminti, kada gi Lietuvoje, pavyzdžiui, anglų kalba tapo pirmąja privaloma užsienio kalba. Suradus reikalingą informaciją teko gerokai nustebti, kad tik nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. anglų kalba buvo pradėta mokyti visose pradinėse mokyklose nuo antros klasės. 2008 m. ir anksčiau vyko aršūs debatai dėl šios privalomos kalbos: buvo svarstoma, ar užsienio kalbos įtraukimas į ugdomąsias programas nebus žalingas vaikų psichinei sveikatai, ar nepakenks jų vystymuisi ir t.t. Įdomiausia, kad daugelis priešininkų dar nesunkiai galėjo prisiminti tuos laikus, kai būtent rusų kalba buvo sudėtinė mokomųjų programų privalomoji dalis, nors nebuvo ar negalėjo būti iniciatorių tam priešintis. Taigi, tai, kas buvo karštų diskusijų objektas, dabar yra savaime suprantamas dalykas. Atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad lingvistinis ugdymas, mokant vienos ar daugiau užsienio kalbų ne tik visokeriopai prisideda prie vaikų ugdymo, bet ir lavina jų klausą, jautrumą įvairiems lingvistiniams niuansams. Galime džiaugtis, kad atsiranda vis daugiau tėvų, skatinančių savo vaikus mokytis kelių užsienio kalbų.

Kalba yra ir nuosavybė, mūsų turtas, kurį galime nuolat puošti, tobulinti, atstatyti. Tai turtas, kuris nei sudegs, nei sugrius, nei išnyks, o bus visada šalia.

Kiekviena kalba yra jėga, padedanti mums pažinti pasaulį ir save. Kalba – tarsi instrumentas, įgalinantis mus suvokti aplinką ir matyti joje save pačius. Tai tarsi veidrodis, kurio atspindyje matome ir save, ir mus supantį pasaulį. Kalba mums suteikia galimybių atrasti naujų iššūkių, išspręsti problemas, suprasti kitus, skleisti žinias, daryti atradimus, gilintis į pasaulio kultūrinius lobynus, skaityti, dainuoti ir svajoti. Kalba ar kalbos yra mūsų tapatybės tvarinys: ne veltui vis primenama, kad esi tiek kartų žmogus, kiek kalbų moki. Kalbėdami mes tampame artimesni kitiems, su kiekviena kalba įgauname daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau žinių ir supratimo apie kitus.

Kalba yra ir nuosavybė, mūsų turtas, kurį galime nuolat puošti, tobulinti, atstatyti. Tai turtas, kuris nei sudegs, nei sugrius, nei išnyks, o bus visada šalia. Kalba yra neatsiejama nuo mūsų dalis – mes gyvename su ja, o ji gyvena su mumis. Kalbos yra ginklai, padedantys kovojant su priešais ir, galbūt, net galintys užkirsti kelią agresijai.

Kiekviena išmokta kalba mums suteikia ryžto, kviečia įgyvendinti naujus siekius. Todėl ypač džiugina tokie reiškiniai, kaip visais medijų kanalais transliuojami įkvepiantys Jugtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono pasisakymai ugninga anglų kalba, JAV prezidento Joe Bideno rimti teiginiai ir paraginimai, prezidento Volodymyro Zelenskio kalbų (pirmaisiais karo mėnesiais) rinkinio pasirodymas prancūzų kalba. Beje, pastarasis reiškinys, suvienijęs ir vertėjus, ir diplomatus, ir politikus, nustebino operatyvumu. Kai kurie V.Zelenskio pasisakymai išversti iš ukrainiečių kalbos, kiti – iš anglų. Jau pats faktas, kad šį balandį pasirodęs pirmasis tokio pobūdžio rinkinys išleistas Paryžiuje prancūzų kalba, yra tarsi kalbų vienybės įrodymas – puikus pavyzdys, kad ši lingvistinė vienybė yra stipri jėga. Šią savaitę Kanadoje pasirodęs prancūzų kalba rašančio kanadiečių poeto Bernard'o Antono eilėraščių rinkinys „Laurai Ukrainai“ („Lauriers pour l’Ukraine“) yra tarsi laurų vainikai visoms kalboms – ir pasakytoms, ir išmoktoms, ir toms, kurių mokomės visą gyvenimą nuolat jas tobulindami ar ypač toms, kurias norime studijuoti!



NAUJAUSI KOMENTARAI

vištų kalbos fabrikui

vištų kalbos fabrikui portretas
pasibaisėtina tavo mastysena, tu kiek imanydamas bandai pateisinti agresorių. To pateisinti neįmanoma. Jis NETURĖJO TEISĖS užpulti kita šalį bet kokiu atveju. Kariauti galima tik tada, jei užpuola tavo salį, kaip kad dabar yra Ukrainos atveju. Agresorius privalo pralaimėt, tegul taip ir įvyksta ir taip būna visada. Visuotinė panieka agresoriams ir ju advokatams!!!!

vištų kalbos fabrikas

vištų kalbos fabrikas portretas
višta, kalba yra toks dalykas, be kurio verčiasi daugybė žmonių. O kas dėl ukrainiečių - tai visoj ukrainoj retas kalbėjo ukrainietiškai. Donbase 100% rusiškai. Aš ten gyvenau. Pusantrų metų. Valstybinė ukrų gerai. Bet nereikėjo drausti rusų. Kuom padarytas didelis žingsnis link to ką ta ukraina dabar turi. Dėl zelionkės - buvo bukenų kurie garbino leniną. Yra bukenų kurie klausos zelionkės. Mane pykina vien snukis vieno ar kito. o jie turi daug bendro. pusžydis leninas irgi buvo plepys ir sugriovė Rusiją. Pusžydis zelionkė irgi plepys, dar klounas. Ir su ukraina daro tą patį ką leninas su Rusija. O žadėjo taiką Donbase. Ir nebūt buvę šito karo.

Ajajai

Ajajai portretas
Kas savo kalbos gerai nemoka, tas ir svetimos - jokios! - padoriai neišmoks.O kas savo kalbą derglioja (kaip mūsų VLKK), tas gali likti ne tik be kalbos, bet ir, o siaube, be gerai apmokamo krėslo...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Plona oda – silpnumo ženklas
    Plona oda – silpnumo ženklas

    „Visiškai beatodairiškas“ – taip „The New York Times“ žurnalistas Tomas Friedmanas apibūdino Nancy Pelosi vizitą į Taivaną. Kai Jungtinės Valstijos užsiėmusios Ukraina, kam provokuoti žemyninės Kinijos vado...

    1
  • Ministrai užsitarnavo poilsį?
    Ministrai užsitarnavo poilsį?

    Darbo kodekse įrašyta aiškiai – kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Eiliniams žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartį, turi būti...

    1
  • Elektros kainos užkalbėtojai
    Elektros kainos užkalbėtojai

    Stebuklas! „Perlas energija“ atsisakė primokėti su ja, nepriklausoma energijos tiekėja, sutartis dėl fiksuotos kainos pasirašiusiems tiekėjams už elektrą. Stebuklas! Visiškas. Ne taip seniai susikūrusi atsisako dirbti nuostoli...

  • Miesto centrui nereikia Gretos daržinių
    Miesto centrui nereikia Gretos daržinių

    Jei jau ką nors didžiajame mūsų kaime velėja, tai visi susigrūdę į krūvą. ...

    29
  • Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti
    Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

    Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas iš Australijos Drew Pavlou (Driu Pavlu) tai sugebėjo. Kinijos žiniasklaida koneveikia jį kaip rasistą „riaušini...

    1
  • Kas leido?
    Kas leido?

    Šiuo (po)pandeminiu laikotarpiu vis tenka padirbėti namuose. Rašau – spragsiu kompiuterio klavišais. Langas praviras – vasara. Kitoje gatvės pusėje – vaikų darželis. ...

    9
  • Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių
    Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali būti ir b...

    1
  • Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio
    Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio

    Ar per švelnu sakyti, kad šių metų vasara savotiška? Pandemijos šešėlis tarsi nukeliavo į praeitį ir net vienas kitą keičiančius karščius ir liūtis, derlių nokinančius laukus ir sodus, atostogų planus užg...

    3
  • Tvarkaraščio anomalijos
    Tvarkaraščio anomalijos

    Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo repeticijas pakeliui į Europos čempionatą. Vakarykštė akistata Klaipėdoje su estais atidarė Kazio Maksvyčio auklėtinių varžybinę sąskaitą, kuri šiemet bus itin turtinga. ...

  • Willas Smithas atsiprašo
    Willas Smithas atsiprašo

    Mandagumas ir pagarba vyresniesiems (tiek vyresniems šeimos nariams, tiek aukštesnių luomų žmonėms, tiek valdžios atstovams) – dvi pamatinės su Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.) siejamų doktrinų vertybės. ...

    2
Daugiau straipsnių