Quantcast

Lietuvos dvarai: kodėl kambariai juose buvo apvalūs?

„Lietuvoje turime labai plačiai susiformavusį stereotipą apie dvarus. Jeigu išgirstame žodį „dvaras“, tai pirmiausia įsivaizduojame didingus, mūrinius, kelių aukštų didingų giminių dvarus“, – sako architektas, dvarų kultūros tyrinėtojas Marius Daraškevičius.

Pasak architekto, puikus to pavyzdys yra Trakų Vokės dvaras, tačiau tokių dvarų buvo vienetai ir tai yra vėlyvi XIX a. dvarai, nes anksčiau jų buvo dar mažiau. 

„Lietuva yra medžio kultūros ir architektūros kraštas ir Lietuvoje dominavo mediniai dvarai. Tradiciniai buvo mediniai dvarai, jie buvo nedideli 150–180 kv. metrų, kartais didesni, iki 500 kv. metrų. Toks nedidelis dvaras galėjo atlikti visas XIX a. funkcijas, pavyzdžiui, reprezentacines, gyvenamąsias ir kitas“, – sako M. Daraškevičius.

Dažnai kambariai dvaruose buvo suplanuoti ratu. „Rašoma, kad XIX amžiuje reikalavo visas patalpas daryti apeinamas ratu, kad būtų galima šokti polonezą. Susikibus rankomis polonezas buvo šokamas viduje aplink rūmus. Be abejo, norėjo parodyti patalpas. Kartais pro duris išeidavo ir į lauką ir parodydavo sodą. Norėta parodyti, koks puikus dvaras, kaip gerai prižiūrėtas. Ši tradicija išliko iki XX a. ir didžioji dalis kaimo namų yra pereinami ratu“, – žiniomis dalijasi dvarų kultūros tyrinėtojas.


Šiame straipsnyje: dvaraiLietuvos dvarai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių