Lietuvoje – iškilmingas pasaulinės kultūros dienos minėjimas

Pirmadienį Seime minint Kultūros dieną 11 kartą Lietuvoje pakelta Taikos vėliava. Ceremonijoje kultūros bendruomenę pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė.

Sveikinimo kalboje Seimo vicepirmininkė rėmėsi mūsų tautos istoriosofo Vilhelmo Storostos Vydūno prieš šimtmetį pasakytais svarstymais: „Ką žmonės daro, yra labai įvairios svarbos. Jeigu jų veiksmu reiškiasi žmoniškumas, tenka kalbėti apie kultūrą.„

Iš tiesų žmoguje slypi neišsemiamos kūrybinės versmės. Nepaisant skirtingų epochų, palikdami po savęs tai, kuo džiaugiasi dvasia, mes puoselėjame mūsų prigimtyje glūdintį kultūros pradą. Skiriasi žmonių pasaulėžiūra, skonio ir grožio suvokimas, nulemtas aplinkos ir skirtingų laikmečių, bet esmė išlieka. „Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi. Kultūros kūrimu žmoniškumo veiksnys nori būti didybė pasaulyje“, – rašė Vydūnas.

Turime garbingus tūkstantmetės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapius: mįslingą pagonybės palikimą, šimtmečius trukusią kovą su kryžiuočiais, kurios, minėdami Žemaitijos 800-ąsias metines, negalime neprisiminti, Abiejų Tautų Respublikos – Lietuvos ir Lenkijos jungtinės valstybės – praeitį, kultūros, mokslo pasiekimus Renesanse, Baroko, Apšvietos laikotarpį, tautinį Atgimimą, sukilimus prieš pavergėjus ir pasipriešinimo kovą, pakantumo ir tolerancijos dvasią, kuria ilgus amžius pasižymėjo ir pasižymi Lietuva“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.

M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Pasak parlamentarės, Lietuvos politinė, geografinė ir geopolitinė būtinybė Lietuvoje pagimdė sambūvio su kitais laikymąsi. Tai atėjo iš pagonybės, iš kunigaikščio Gedimino laikų, kuris savo laiškuose į Europą kvietė ir leido krikščionims savo valstybėje garbinti Dievą pagal savo papročius, lenkams ir rusams pagal savo apeigas, bet pareiškęs, kad lietuviai garbins savo dievus, kaip jų protėviai darė. Kunigaikštis Gediminas stengėsi išlaikyti politinę pusiausvyrą krašte, tai būtų galima pavadinti darnos politika, o darna yra pagrindinis senosios baltų pasaulėžiūros principas.

Šios mūsų vertybės, anot Seimo Pirmininko pavaduotojos, yra žinomos, jos skamba mūsų Tautinėje giesmėje, valstybės himne – Dorybė, Saulė, Meilė, Vienybė. Tai mūsų pasaulėžiūros vertybės, kurias gerbė mūsų didieji kunigaikščiai, mūsų tautinio Atgimimo žiedas, jos akcentuojamos ir skamba šiandien.

„Bėda ta, kad dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui vis mažiau lieka vietos. Tai jau Vydūnas pastebėjo, kad „mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe“, jog greta kuriančiosios jėgos, yra ir visa naikinančioji.

Kad sugebėtume išsaugoti tai, ką žmogus sukūrė, didingi XX amžiaus kultūros žmonės pasitelkė garsaus Nikolajaus Rericho paktą – saugoti viso pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, stiprinti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šio pirmo tarptautinio pakto, skirto kultūros vertybių apsaugai, pagrindais sukurta ir funkcionuoja mūsų dienomis UNESCO. „...“ Šiandien būti lietuviu, būti negausios tautos žmogumi, reiškia trigubai intensyviau dirbti ir gyventi. Tokia išlikimo garantija. Tik intensyvi kultūros kūryba, išlaikant kultūros atmintį, semiantis išminties iš mūsų istorinės praeities ir užtikrinant tęstinumą, sugebant atrasti būdų semtis ir prisidėti prie pasaulinių kultūros vertybių išsaugojimo, kultūros puoselėjimo bendrąja prasme. Šiam tikslui dirba gausios kultūrininkų pajėgos – mokslininkai, įvairių kultūrinių organizacijų atstovai, tiesiog kuriantys žmonės – menininkai. Esame jiems dėkingi“, – kalbėjo I. Šiaulienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių