- Karina Urbanavičiūtė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai vyko baltų kalbų skilimas, lietuvių kalba buvo apsaugota nuo aktyvių kontaktų su kaimynais ne baltais, todėl tarp šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų išliko archajiškiausia, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius Olegas Poliakovas.
Mokslininkų teigimu, indoeuropiečių prokalbė gimė Europoje tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų, o iš jos kilusios kalbos paplitusios visuose žemynuose. Pasak Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros profesoriaus Olego Poliakovo, iš pradžių buvo tik viena kalba, kurią mokslininkai vadina indoeuropiečių prokalbe, o lietuvių kalba turi sąsajų su visomis iš indoeuropiečių prokalbės kilusiomis kalbomis, daugiausia panašumų – su sanskrito kalba.
„Mums atrodo, kad sūnus, vyras, avis yra lietuviški, bet tai sanskrito žodžiai. Daugelio jų, pavyzdžiui, sūnus, avis, šiuolaikinėse indoarijų kalbose nebėra, seniai išnyko ir sanskrito kalba“, – sako mokslininkas.
Nors apie iš indoeuropiečių prokalbės taip pat kilusias slavų kalbas žinoma dar nuo VIII a., jos labai greitai pakito. O. Poliakovo teigimu, naudojantis lietuvių kalbos tyrimais, galima pamatyti, kaip ši kalbų grupė atrodė seniau: „Kai būsimieji baltai ir slavai judėjo Baltijos jūros link, Dniepro vidurupyje, nuo jų atskilo slavai. Lietuvių kalbos formos dažnai atstovauja ankstyvajai slavų prokalbei ir padeda ją rekonstruoti. Be to, skirtumai tarp slavų kalbų dažnai daug mažesni negu tarp atskirų lietuvių kalbos tarmių.“
Jeigu estai pareikalautų žodį Talinas rašyti su dviem l ir n, ar mums irgi reikėtų perimti šią ne mūsų kalbos normą?
Anot profesoriaus, lietuvių kalba laikoma viena archajiškiausių senovinę struktūrą išsaugojusių kalbų. „Kai vyko baltų kalbų skilimas į vakarų ir rytų dialektus, lietuvių kalba buvo apsaugota nuo aktyvių kontaktų su kaimynais ne baltais. Tokiu būdu ji tarp šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų išliko archajiškiausia kalba. Be to, ji ir viena archajiškiausių iš senųjų indoeuropiečių kalbų, kurios jau nebeegzistuoja“, – pastebi O. Poliakovas.
Mokslininkas lietuvių kalbą lygina su gerai išsilaikiusiais dinozauro kaulais – dėl nedidelio aplinkos poveikio ji išsaugojo senovinę struktūrą: „Būsimieji baltai, germanai, slavai keliavo miško zona. Čia buvo daug pelkių, tad judėjimas buvo labai lėtas. O ten dar gyveno senieji europiečiai – ne indoeuropiečiai. Jų tautų ir kalbų liekanų yra, bet tai ne indoeuropiečių ir ne finougrų kalbos. Pavyzdžiui, būsimųjų latvių kalba susiformavo per kontaktus su finougrais, o lietuviai toje mažai apgyvendintoje teritorijoje čiabuvius asimiliavo taip, kad praktiškai jokių tų tautų ir jų kalbų pėdsakų lietuvių kalboje neliko.“
„Kalba yra brangenybė“
Nors lietuvių kalba ir laikoma archajiškiausia, vis dėlto joje įvyko nemažai pokyčių. Profesorius O. Poliakovas sako, kad labiausiai pakito garsų tarimas ir žodžių rašyba.
Paklaustas apie diskusijas dėl nelietuviškos abėcėlės raidžių rašymo pavardėse, mokslininkas teigia, kad laikosi konservatyvios pozicijos – jo nuomone, kalbos turėtų išsaugoti išskirtines savybes: „Nereikia įsileisti į kalbą svetimybių. Jeigu estai pareikalautų žodį Talinas rašyti su dviem l ir n, ar mums irgi reikėtų perimti šią ne mūsų kalbos normą?“
O. Poliakovo teigimu, bijoti angliškų terminų nereikia, bet barbarizmų į lietuvių kalbą įsileisti nederėtų. „XIX a. Europoje tarptautinė kalba buvo prancūzų kalba, todėl atsirado labai daug skolinių. Taigi ir vokiečiai, ir kitos tautos pradėjo valyti savo kalbas“, – primena profesorius.
Mokslininko nuomone, lietuvių kalba nusipelno būti UNESCO saugomų objektų sąraše dėl senovinės struktūros ir išsaugoto indoeuropiečių kultūrinio palikimo: „Kiekviena kalba yra brangenybė, bet lietuvių kalba ypatinga ne dėl to, kad lietuviai ypač myli savo kalbą. Būtent ši kalba atspindi materialinę visų indoeuropiečių protėvių kultūrą.“
Noriu pabrėžti, kad tauta ir kalba ne visada yra tas pats.
Paklaustas apie lietuvių kalbos ateitį, O. Poliakovas sako, kad viskas priklauso nuo ja kalbančių žmonių. „Noriu pabrėžti, kad tauta ir kalba ne visada yra tas pats. Pavyzdžiui, dėl bado daug airių išvažiavo ir perėmė anglų kalbą. Taigi visi airiai kalba angliškai, bet laiko save airiais. Norisi, kad lietuvių kalba išliktų būtent dėl to, kad tai ypatingas kultūros paminklas indoeuropiečių pasaulyje“, – sako profesorius.
Lietuvių kalba laikoma viena sudėtingiausių kalbų mokytis užsieniečiams, bet O. Poliakovas įsitikinęs – jei muzikos kūrinys sudėtingas, tai nereiškia, kad neverta jo mokytis atlikti: „Jei mes gąsdinsime, kad lietuvių kalba yra sunki, nedaug kas ryšis mokytis. Neseniai man teko dalyvauti viename priėmime, į kurį atėjęs Norvegijos ambasadorius prabilo lietuviškai. Jei myli žmogų ar kalbą, pasiekti galima viską.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas2
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“117
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...